Opozicija metė akmenį į valdančiųjų daržą

Penktadienį Plungės rajono savivaldybės tarybos opozicija surengė spaudos konferenciją. Joje ne tik išsakyti priekaištai valdančiajai daugumai, bet ir atskleistos kai kurios intriguojančios smulkmenos.

Pralaimėtos lažybos
Visų pirma susirinkusiųjų akis patraukė Roberto Endriko atsineštas vyno butelis. Kaip sakė politikas, tai jo skola kolegai taryboje Kęstučiui Buividui už praloštas lažybas. „Nors politinės patirties aš turiu daugiau, bet Kęstutis buvo įžvalgesnis“, – paaiškino R. Endrikas. O lažybos buvo paprastos: vienas tikėjo, kitas – ne, kad Savivaldybės administracijos direktoriumi taps Albertas Krauleidis.
Paskui opozicijos lyderė Asta Beierle Eigirdienė pristatė spaudos konferencijos tikslą – apžvelgti darbus, kuriuos nudirbo valdantieji, kokias klaidas
opozicionieriai matė ir mato priimant vienus ar kitus sprendimus.
Socialiniai reikalai tvarkomi neefektyviai
Pirmiausia A. Beierle Eigirdienė apžvelgė, anot jos, valdančiųjų „prastumtus“ sprendimus, susijusius su socialiniais reikalais.
Apie neseniai iš trečio karto priimtą sprendimą buvusios Narvaišių mokyklos pastatą pritaikyti socialiniams būstams kalbėjo Adomas Zamulskis. Šiuo klausimu ne kartą diskutuota komitetų posėdžiuose, svarstyta, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas lėšas panaudoti skaidriai ir efektyviai. Politiko teigimu, priimtas sprendimas to efektyvumo neduoda. Mat pasirinkta renovuoti pastatą įrengiant tik devynis butus, kuriuose įsikurtų iki 35 asmenų, kai už tą pačią sumą nupirktuose butuose būtų galima apgyvendinti iki 120 asmenų. „Tad ir kyla klausimas, ką socialiniais pinigais sprendžiame – avarinės būklės pastato likimą ar socialinių būstų problemą?“ – pabrėžė Savivaldybės tarybos narys.
Pasak A. Zamulskio, laukiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo į paklausimą.
Bendruomenių nuomonė nesvarbi?
A. Beierle Eigirdienė tvirtino matanti ir valdančiosios daugumos (neretai ir mero) nesiskaitymo su bendruomenėmis.
Šiuo metu aktualiausia Šateikių kultūros centro likimas, nes dalis pastato pagal panaudos sutartį perduota seniūnijai. Kaip akcentavo opozicijos lyderė, toks perdavimas neteisėtas, nes teikiant paraišką projektui apie tai net nebuvo galvojama. „Projekto tikslas – sutvarkyti infrastruktūrą. Patalpos skiriamos bendruomenės poilsiui, sportui, bet ne seniūnijai“, – patikslino A. Beierle Eigirdienė.
Politikė sakė turinti 80 bendruomenės narių parašų. Šie žmonės nenori, kad kultūros centre būtų seniūnija, bet jų pageidavimo niekas nepaisė. Dabartinė Šateikių kultūros centro vadovė Danutė Šatkuvienė, kuri, opozicijos teigimu, priklauso tai pačiai partijai kaip ir meras, pasirašė, kad sutinka dėl seniūnijos įsikraustymo.
Anot A. Beierle Eigirdienės, visiškai neaišku, kas bus su seniūnijos pastatu, į kurį investuota ir Savivaldybės biudžeto lėšų (įruošta šildymo sistema, remontuotas stogas). Jame lieka tik medicinos punktas ir paštas.
Balsavo su svetima kortele?
Apie mokyklas ir švietimo sistemą kalbėjo Judita Stankutė.
Savivaldybės tarybos narės pastebėjimu, mokinių mažėjimas ir mokymo įstaigų uždarymas ar mažinimas – visos Lietuvos problema. Tačiau Plungės rajone tie mažinimai esą atliekami nepasitarus su mokyklų vadovais,
neįsiklausius į jų nuomonę. „Mažosios mokyklėlės – ko gero, vienintelis kultūros židinys kaimuose. Visiškai nesitariama ir neieškoma kitų išeičių“, – atkreipė dėmesį J. Stankutė.
Politikės manymu, visi sprendimai priimami, dokumentai surašomi greituoju būdu, paskui taisomos klaidos. „Meras visiškai nesuvaldo situacijos. Štai kad ir paskutiniame tarybos posėdyje kažkas už mane balsavo, nors aš tuo metu Klaipėdoje skaičiau pranešimą“, – pateikė pavyzdį J. Stankutė. (Tiesa, kol kas neaišku, kas neapsižiūrėjo – tarybos narių korteles dalijusi Protokolo skyriaus vedėja Jovita Šumskienė ar ne savo kortelę gavęs ir sprendimus priėmęs Audrius Šapalas – aut. past.)
„Ką daryti tiems, kurie nėra liberalai?“
„Vieninga Plungė“ visada pasisakė, kad kritikuosime protingai ir nekaišiosime pagalių į ratus“, – kalbėjo šiai visuomeninei organizacijai atstovaujantis R. Endrikas. Tačiau, šio politiko nuomone, net nesistengiant ir nieko nedarant valdančiųjų skandalai išlenda patys. Labiausiai skaudina nepagarba, kai nemažai klausimų tarybą pasiekia nesvarstyti komitetuose. „Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, meras tapo beveik neliečiamas, tad galiu pasakyti, jog šiai valdžiai trūksta reglamento laikymosi“, – akcentavo R. Endrikas.
Politikas kalbėjo ir apie kelių lyginimo greideriu konkursus ir jų apskundimus, taip pat prisimintos Plungės miesto Laisvės, Babrungo, Kaušėnų kaimo Vyturio ir kitų gatvių istorijos.
Opozicijai (ir ne tik jai) pro akis nepraslydo, kad Plungė jau daugiau nei metai gyvena be vadovo. „Keista, kad nerandame miestui tinkamo seniūno, o gal laukiama, kol laikinai šias pareigas einantis, mero partijai priklausantis žmogus išsilaikys visus reikalingus egzaminus. Vieša paslaptis, kad Savivaldybės administracijos skyrius papildo liberalai, paaukštinimai – taip pat liberalai“, – dėstė A. Beierle Eigirdienė ir pridūrė, jog su įstatymais gerokai prasilenkia mero pasirašytas potvarkis, kad švietimo įstaigų vadovai turi informuoti Savivaldybės vadovą apie priimamus darbuotojus.
Pranešimo „vinimi“ tapo informacija, kad esą neatlaikiusi mero ir Savivaldybės administracijos klerkų spaudimo pasiprašė iš pareigų atleidžiama Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė. „Ką daryti tiems, kurie nėra liberalai?“ – retoriniu klausimu temą apie kadrus užbaigė A. Beierle Eigirdienė.