Lapkričio 16 dieną posėdžiavo Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariai. Vienas iš darbotvarkės klausimų – sprendimo projektas dėl neapmokestinamų žemės sklypų dydžių 2024 metams nustatymo. Po nemenkos diskusijos opozicijos parengtas sprendimo projektas vis dėlto nesulaukė pritarimo – buvo atmestas.
Komiteto posėdyje kolegoms sprendimo projektą dėl neapmokestinamų žemės sklypų dydžių 2024 metams nustatymo pristatė opozicijos lyderis Viktoras Krajinas.
Žemės mokesčio lengvata Rietavo savivaldybėje yra taikoma fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai (taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami švietimo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai), besinaudojantiems žeme Rietavo mieste – iki 0,1 ha, kaimo seniūnijose – iki 1 ha.
Opozicija siūlė 2024 metams nustatyti didesnius neapmokestinamus žemės sklypų dydžius: mieste – iki 0,15 ha, kaimuose – iki 1,5 ha. Pasak V. Krajino, tokio siūlymo poreikis kilo, nes per penkerius metus labai išaugo žemės vertės ir apie 40 proc. padidėjo mokesčiai už žemę. „Suprantama, kad, priėmus šį sprendimą, Savivaldybės biudžetas netektų dalies įplaukų, tačiau gyventojams mokestinę naštą palengvintų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Toks siūlymas sukėlė daugybę klausimų. „Kiek iš lengvatą gaunančių asmenų turi mieste 15 arų? Ar projektas netaikomas kokiems konkretiems asmenims? Ar paskaičiuota, kiek pinigų Savivaldybės biudžetas netektų, pagalvota, kaip tai reiks kompensuoti?“ – vienas po kito klausė komiteto nariai.
V. Krajinas konkrečių atsakymų į šiuos klausimus pripažino neturįs, nes jam nepavyko gauti norimos informacijos.
Meras Antanas Černeckis duomenų turėjo daugiau. Savivaldybės vadovo teigimu, 2023 m., lyginant su 2022 m., žemės mokestis augo 52 proc. Iš jų 36 proc. Savivaldybė amortizuoja per sumažintus koeficientus. „Peržiūrėjau aplinkinių savivaldybių duomenis – jose praktiškai pasivytos masinio vertinimo žemės vertės. Kai jau pasiveji vertes, pagal kurias nustatomas žemės mokestis vietovėje, tada galima galvoti apie palengvinimą atskiroms grupėms. Šiandien Rietavo savivaldybėje taip nėra. Mano turimais duomenimis, kai kurių paskirčių žemės vertė išaugo net 114 proc. Bet sumažinome tarifus ir savivaldybės gyventojams žemės nuomos mokestis augo tik 66 proc. Atrodo, kad tai velniškas augimas. Jis būtų buvęs dar didesnis, jeigu nebūtume mažinę tarifų. Negavome dalies pajamų – didelių – ne 10 ir ne 15 tūkstančių. Kiekvieną kartą laviruodami, kad nenuskriaustume žmonių, kad augimas nebūtų toks staigus, nepasivejame masinio vertinimo verčių. Kaip bus, jeigu vieną dieną Finansų ministerija nurodys tai padaryti ir privalėsime apmokestinti žemes taip, kaip priklauso? To dar nėra, bet esame spaudžiami. Nuolat rodoma, kad mes nesurenkame mokesčio, nes nenorime prispausti žmonių. Ateis laikas, kai turėsime tai padaryti, kai nuo mūsų tai nepriklausys“, – kalbėjo A. Černeckis.
Po to, kai meras palygino, kokius žemės nuomos mokesčius moka kitų aplinkinių savivaldybių gyventojai ir kokie neapmokestinami žemės sklypų dydžiai jose nustatyti, pereita prie balsavimo. Algimantas Mickus, supratęs, kad opozicijos narių komiteto posėdyje mažiau nei valdančiosios daugumos atstovų, siūlė sprendimo projektą teikti tarybai, bet jo siūlymas nebuvo priimtas.
Opozicijos parengtas sprendimo projektas patyrė fiasko. Tokį kolegų balsavimą Augustas Šlimas palydėjo replika: „Ką padarysi, kad skriaudžiame neįgaliuosius ir pensininkus.“
