Optimistinė prognozė: šildymas pigs 20 procentų

Kiekvienais metais Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai išklauso informaciją apie uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų pasiruošimą artėjančiam šildymo sezonui. Už pernykštes prognozes, kad šilumos kaina vartotojams didės tik 4–5 proc., bendrovės vadovė Margarita Charitonova sulaukė nemažai kritikos ir kaltinimų iš mero Audriaus Klišonio. Šiam sezonui direktorė prognozuoja, jog šiluma turėtų atpigti 20 procentų.

Kuro užsipirkta visam sezonui
Pateikdama informaciją M. Charitonova komiteto nariams sakė, jog pasiruošimą šildymo sezonui galima suskirstyti į kelis etapus: katilinių ir šilumos trasų techninis paruošimas; daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų paruošimas; kuro įsigijimas; būtinųjų investicijų įgyvendinimas ir jungiamosios trasos praktinio veikimo analizė planuojant energetinių išteklių poreikį šildymo sezono metu. Labai nesigilindama į pirmuosius darbus, kurie atliekami kasmet, bendrovės direktorė perėjo prie svarbiausių, atsispindinčių šilumos kainoje.
„Kadangi dabar energetikos krizė, mūsų didžiausias galvos skausmas ir prioritetas yra užsitikrinti tinkamą kurą šilumos gamybai“, – teigė M. Charitonova.
Direktorė kalbėjo, kad Plungės šilumos tinklai jau yra nusipirkę reikalingą kiekį SM1 ir SM2 skiedrų visam šildymo sezonui. Su pusmetiniu sandoriu SM2 kaina yra 51,50 Eur/MWh. Tai didžiulė sėkmė, nes Lietuvoje šiuo metu iš viso sudaryti vos 23 SM2 skiedrų pusės metų sandoriai. SM1 skiedrų pusmetinį sandorį visoje šalyje kol kas yra sudarę tik Plungės šilumos tinklai. „SM1 – deficitas. Nežinau, kaip čia mums pasisekė“, – sakė M. Charitonova.
Dėl dujų įsigijimo bendrovės vadovė akcentavo, jog vienu metu jų kaina buvo pasiekusi net 300 Eur/MWh, dabar ji šiek tiek kritusi, tačiau niekas nežino, ar tai ilgalaikė tendencija.
Tačiau, pasak pranešėjos, galima pasiguosti bent tuo, kad nors gamtinių dujų šildymui užtikrinti žiemą ir reikės, tačiau veikiant jungiamajai trasai jų poreikis ženkliai sumažės. Prognozuojama, jog šalčiausiu metu maždaug 3 savaitėms reikės 1 500 MWh dujų vietoj 15 000 MWh, kaip buvo praėjusį šildymo sezoną. Tas pokytis turėtų matytis ir galutinėje šilumos kainoje.
„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi patvirtinti naują metodiką, kaip bus apskaičiuojama kaina. Tad realiai savo kainoje galėsime įsivertinti faktiškai naudojamą kurą. Rugsėjo 22 dieną iš VERT turime sulaukti kainos perskaičiavimo dedamosios ir tada žinosime, nuo kada galime taikyti naują metodiką. Blogiausiu atveju tai bus nuo lapkričio 1 dienos. Prognozuojamas 20 proc. kainos sumažėjimas“, – dėstė M. Charitonova.
Pertvarkos katilinėse
Ne mažiau svarbu ir investicijos, kurias bendrovė įgyvendina ar planuoja įgyvendinti. Šilumos tinklų direktorės teigimu, viena iš svarbiausių – spalio viduryje planuojama stabdyti Lentpjūvės gatvės katilinę tam, kad būtų atskirti katilų kontūrai.
„Ne šildymo sezono metu mūsų tikslas buvo įvertinti jungiamosios trasos veikimą ir atlikti reikalingas investicijas, kad trasa veiktų kuo efektyviau, kad kuo daugiau biokuro galėtume „prastumti“ į V. Mačernio g. sistemą. Šią dieną turime problemą, kad grįžtamasis slėgis iki Lentpjūvės g. katilinės nukrenta, gesina katilus, tad jų darbas yra nesaugus ir nelabai efektyvus. Tam bus atskirti katilų kontūrai nuo slėgio trasose ir tada grįžtamasis slėgis neturės jokios įtakos katilų darbui. Tai turėtų ženkliai efektyvinti jungiamosios trasos veikimą“, – pasakojo M. Charitonova. Papildomų pinigų šiai investicijai nereikės.
Taip pat planuojama dar šiais metais panaikinti Staneliuose esančią katilinę ir kaimo bendruomenės pastatui šildyti pastatyti tris po 15 kW galios šilumos siurblius „oras–vanduo“. Stanelių katilinėje esantys du granuliniai 0,1 MW galios katilai bus perkelti į Platelių miestelio katilinę, kurioje šiuo metu šilumos energija yra gaminama dviem 0,4 MW galios suskystintųjų dujų katilais, kurie, anot bendrovės direktorės, – per galingi ir naudojami neefektyviai. Platelių miestelio centralizuotos šilumos energijos poreikiui užtikrinti pakaks Staneliuose esančių granulinių katilų galios.
Išklausęs informaciją komiteto narys Mindaugas Pocius Šilumos tinklų direktorei uždavė namų darbų – paruošti informaciją, kaip per pastaruosius ketverius metus kito šilumos kaina mūsų rajone, palyginti ją su kitų savivaldybių ir kaip Plungės šilumos tinklai atrodo Lietuvoje.
Situacija biudžetinėse įstaigose
Komiteto pirmininkės pavaduotoją Česlovą Kerpauską domino, kokio taupymo plano ketina imtis bendrovė.
Atsakydamas į šį klausimą Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Kazys Milierius informavo, kad vasarą buvo aplankytos visos biudžetinės įstaigos, įvertinta situacija jų šilumos punktuose. Įstaigų vadovams akcentuota apie šilumos taupymo galimybes, būtinas investicijas.
Anot K. Milieriaus, šis apsilankymas įstaigų vadovams buvo lyg pastūmėjimas papildomai atkreipti dėmesį į savo šilumos ūkį.
Vyr. specialistas politikams kalbėjo, jog nėra nė vienos įstaigos, kurioje neveiktų šilumos punktas ar nebūtų galimybės į pastatą tiekti šilumos. Tačiau didesnių ar mažesnių problemų rasta. Liepijų mokyklos Šateikių skyriaus šilumos punkte nėra galimybės reguliuoti šilumos kiekio. Šilumos reguliavimo galimybių beveik neturi ir Plungės „Saulės“ gimnazijos bendrabučio šilumos punktas. Visiškai nereguliuojamas šilumnešio srautas buvo Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos Vyskupo Motiejaus Valančiaus skyriuje. Tiesa, čia jau imtasi priemonių, nes mokyklos antrame aukšte įrengiamos darželio grupės, tai kartu užsakytas automatizuotas šilumos punktas.
„Labai gerai, kad žinote esamą situaciją, bet būtų gerai matyti, kokią situaciją norime turėti, paskaičiuoti, kokie reikalingi resursai ir kodėl mums tai verta daryti. Tada ir mums, sprendimų priėmėjams, yra aišku, ką norite daryti ir kokių priemonių reikia, ir aiškus tikslas, ko norime pasiekti. Kad nebūtų taip, jog kažkas pažiūrėjo, kažkas su kažkuo pasikalbėjo, o kur einame, niekas nežino“, – trumpai reziumavo M. Pocius.
Č. Kerpauskui paminėjus, kad šis šildymo sezonas biudžetinėms įstaigoms taip ir praeis su rastais trūkumais, K. Milierius atkreipė dėmesį, kad kone 70 proc. atvejų reikėjo tik vadovų ar atsakingų darbuotojų pasitempimo: sutvarkyti lašantį vandenį, apšiltinti neapšiltintus vamzdžius ir pan.
Išgirdęs tokią pastabą M. Pocius sureagavo, jog tai rodo ne kad vadovams pasitempimo reikėjo, o kad trūksta administravimo: kas kiek laiko pasižiūrėti ir pasitikrinti.
O komiteto pirmininkė Daina Martišienė reziumavo: „Kai šildymo kainos buvo mažesnės, visi truputį atsipalaidavo. Dabar tikrai pasitemps.“
Išsamesnę informaciją ir atliktus namų darbus M. Charitonova pristatys ir Savivaldybės tarybos nariams.