Pacientė prieš medikę

Rugsėjo 7 dieną Plungės rajono apylinkės teismas atvertė baudžiamąją bylą dėl pareigų neatlikimo ir dokumentų klastojimo (48 epizodai). Į kaltinamųjų suolą sėdo neteista iš Rietavo kilusi, šiuo metu Švedijoje gyvenanti buvusi gydytoja ginekologė Jūratė Vilkienė (g. 1961 m.).

Civilinis ieškinys nepriimtas
Nukentėjusiaisiais pripažinta sutuoktinių pora I. ir E. Z. Be gydytojos, atsakove patraukta A. Klišonio komercinė firma – šeimos klinika „Inesa“. Plungės ligoninė taip pat patraukta civiline atsakove, tačiau ne dėl nukentėjusiųjų pretenzijų.
Visų pirma priimti ir išnagrinėti suinteresuotų pusių prašymai.
Šeimos klinikos „Inesa“ interesus ginantis advokatas pasidomėjo, ar teismas prie bylos pridėjo pateiktą civilinį ieškinį. Sulaukęs teigiamo atsakymo, jis svarstė, kad tokiu atveju atsakove turėtų būti patraukta ir draudimo bendrovė, kurios klientė yra sveikatos priežiūros įstaiga. Be to, advokato tvirtinimu, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja nukentėjusiųjų pateiktą pareiškimą, kuriame nurodytos analogiškos žalos atlyginimo sumos. Todėl prašė teismo atsisakyti priimti civilinį ieškinį.
Nukentėjusiųjų gynėjas teismui paaiškino, kad dėl žalos atlyginimo vengiant sulaukti trejų metų senaties termino pirmiausia civiline tvarka dėl ieškinio pateikimo kreiptasi į uostamiesčio teismą, tačiau jis prašymą atmetė, nes nebuvo pateiktas pareiškimas anksčiau minėtajai komisijai. Kaip sakė advokatas, šis sprendimas yra apskųstas, o komisija pareiškimo taip pat kol kas nepradėjo nagrinėti. „Jei civilinis ieškinys nebus prijungtas prie baudžiamosios bylos, o komisijos sprendimas bus neigiamas, nukentėjusieji nebeteks teisės į žalos atlyginimą“, – kalbėjo gynėjas. Jis tikino, kad, sulaukus teigiamo komisijos atsakymo ir atsižvelgus į numatomas išmokėti sumas, civilinis ieškinys atitinkamai būtų mažinamas arba jo visai atsisakoma.
Susidarius tokiai situacijai, teismui neliko nieko kito, kaip padaryti trumpą pertrauką.
Po pertraukėlės teismas paskelbė nutartį, kad civilinis ieškinys – 1 879 eurai turtinei ir po 30 000 eurų kiekvienam iš sutuoktinių neturtinei žalai atlyginti – prie bylos pridėtas nebus dėl anksčiau išvardytų priežasčių.
Reikia patikslinti, kad žalos atlyginimo nukentėjusieji prašo iš šeimos klinikos „Inesa“, o J. Vilkienė patraukta trečiuoju asmeniu.
Kadangi nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama, tolesnis bylos nagrinėjimas atidėtas.
Iki paskelbiant kitą posėdžio datą J. Vilkienės advokatas paprašė teismo bylą nagrinėti uždarame posėdyje. Šis prašymas patenkintas.
Tiesa, nukentėjusieji neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama viešai.
Nukentėjusiosios žodis prieš gydytojos
Per teismo padarytą pertrauką pakalbinome ir nukentėjusiąją I. Z., ir kaltinamąją J. Vilkienę.
I. Z. pasakojo, kad 2013 metais ėmė lauktis trečiosios atžalos. Kadangi vaikas buvo ne visai planuotas, o ir pačiai tuo metu jau buvo 35 metai, nėštumas sukėlė šiek tiek dvejonių. Apsilankė pas gydytoją, iš jos neva sulaukė paskatinimo gimdyti. 2014 metais vaikas gimė.
Su ašaromis akyse moteris prisiminė, kaip po gimdymo gydytojai jos paklausė, ką sakė genetikai. Toks klausimas jai pasirodė keistas, nes pas jokius genetikos specialistus siunčiama nebuvo. Trečiasis I. ir E. Z. vaikas gimė turėdamas negalią.
Nukentėjusioji tikino, kad lankydamasi pas J. Vilkienę neišgirdo rekomendacijų atlikti genetinius tyrimus dėl savo amžiaus. Kad gimdyti vyresniame amžiuje gali būti rizikinga, I. Z. sakė girdėjusi, tačiau visiškai pasitikėjo ją prižiūrinčia gydytoja, sąžiningai pas ją lankėsi, atliko visus, kokie tik buvo nurodomi, tyrimus.
Moteris neslėpė, kad jei būtų atlikusi genetinius tyrimus ir sužinojusi besilaukianti nesveiko vaiko, gal būtų nusprendusi negimdyti. „Aš nekaltinu jos, kad mums gimė toks vaikas, aš kaltinu ją, kad nepasakė apie genetinius tyrimus“, – tvirtino I. Z.
Išklausėme ir gydytojos versiją.
J. Vilkienė kalbėjo, kad savo kaltės dėl pareigų neatlikimo nepripažįsta. Pacientė apie galimybę atlikti genetinius tyrimus buvo informuota. „Visos moterys yra informuojamos, tačiau aš neprivalau kiekvienos siųsti tirtis, jei būsimoji mama tokio noro nepareiškia“, – teigė gydytoja.
Dėl dokumentų klastojimo medikė kaltę pripažino. Ji paaiškino, kad visa tai susiję su nėščiosioms atliekamais echoskopijos tyrimais.
Pasak kaltinamosios, tuo metu ji dirbo ne tik šeimos klinikoje „Inesa“, bet ir Plungės ligoninėje. Pagal įstatymus pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaiga besilaukiančią moterį atlikti echoskopijos tyrimo turėjo siųsti į antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą.
„Nenorėdama siuntinėti moterų ten, kur daugiau sergančiųjų, echoskopijas darydavau poliklinikoje, o dokumentuose nurodydavau, kad tai atlikta ligoninėje“, –
pasakojo J. Vilkienė.
Anot teisiamosios advokato, iš čia ir atsirado tie 48 epizodai. Be to, gynėjas teigė, kad ligoninė Valstybinei ligonių kasai jau grąžino pinigus, gautus už minėtuosius tyrimus.
Panašu, kad laukiant, kol paaiškės, į kurią pusę nusvirs Temidės svarstyklės, kantrybe apsišarvuoti teks visiems proceso dalyviams.