Padangų krūvos auga, nerimas – taip pat. Ar nebus kaip Alytuje?

Pastaruoju metu visi stebi ir aptarinėja gaisro, kilusio Alytaus rajone įsikūrusioje padangų perdirbimo įmonėje, padarinius. Specialiosioms tarnyboms vis dar nepavyko visiškai jo užgesinti, negana to, tenka susidurti su pasekmėmis: fiksuojamas kelis kartus normas viršijantis oro užterštumas, žmonės raginami evakuotis, o negalintys to padaryti – būti namuose, užsandarinus langus. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose – Alytaus apylinkėse kritę laukiniai gyvūnai, paukščiai…

Galime savanaudiškai pasidžiaugti, kad šios nelaimės epicentras nuo mūsų už keleto šimtų kilometrų, tačiau ar pagalvojame, kaip patys elgtumėmės analogiškoje situacijoje, tuo labiau kad rizika sulaukti tokio gaisro visai reali: Stalgėnuose, Patyrio gatvėje, gyvenančio Virgilijaus Arlausko sodyboje stūkso kalnai senų padangų… Įdomu tai, jog šiam žmogui ne kartą skirtos baudos už aplinkosaugos ir priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą, bet tuščia jų – padangų krūvos tik auga. „Čia didžiulė grėsmė Stalgėnams ir ne tik“, – mano Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus.
Situacija – nekontroliuojama
Tokį seniūno susirūpinimą galima suprasti. Turbūt jau kokie treji metai, kai stalgėniškis V. Arlauskas, apsigyvenęs senelio sodyboje, pradėjo čia „auginti“ senų padangų kalnus. „Paveldėjome“ šią bėdą iš Žlibinų seniūnijos“, – užsimena A. Jurkus. Pasirodo, buvo metas, kai visą šį savo „turtą“ V. Arlauskas laikė Plikiuose (Žlibinų seniūnijoje) jam priklausančiame žemės sklype. Pardavus sklypą teko padangas išvežti. Kur? Tuo metu pasirodė, jog tam geriausia vieta būtent Stalgėnai. Nuo to laiko seniūnas su nerimu ir stebi šią sodybą.
Kaskart seniūnijos vadovui čia lankantis tenka bandyti ieškoti atsakymų į klausimą: kas būtų, jeigu vieną dieną kiltų gaisras? Galbūt kai kam toks jo rūpestis atrodo perdėtas, tačiau ar tikrai? Juk garantuoti, kad nieko nenutiks, niekas negali. Taigi, kas jeigu? „Įvykus gaisrui visi mes lakstytume kaip pašėlę, ieškotume kaltininkų. Nukentėtų ne tik Stalgėnai. Todėl keista, kad niekas negali sutvarkyti šio reikalo. Sako, jei būtų įmonė, tai greitai viskas būtų suvaldyta, o dabar…“ – nesupranta seniūnas.
A. Jurkaus teigimu, padangų krūvos pas V. Arlauską didėja. Seniūnijos vadovo manymu, jas iš visur gabena ne tik pats sodybos savininkas, bet visai įmanoma, jog į Stalgėnų Patyrio gatvę užsuka ir autoservisų savininkai.
Padangos – statybinė medžiaga
V. Arlauskas vietinių žmonių vadinamas keistuoliu. Mažai su kuo bendraujantis, vienišius, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis vyras ne vieną stebina savo gyvenimo būdu. Apleistoje ir neprižiūrimoje senelio sodyboje gyvenantis stalgėniškis turi savo gyvenimo filosofiją. Jam nesuprantama, kodėl kažkam užkliūva jo padangos. „Ne tam jas atsivežiau, kad vėl išvežčiau. To daryti neplanuoju. Kas kalba apie visokius gaisrus, tas svaičioja. Nuo degtuko ar cigaretės padangos tikrai taip lengvai neužsidegs. Niekam nesu ko nors blogo padaręs, kad norėtų tyčia padegti“, – aiškino „Plungės“ kalbinamas V. Arlauskas.
Vyriškio tikinimu, padangos jam yra reikalingos, nes tai – statybinė medžiaga. Jis padangas pjaustantis ir naudojantis kaip grunto pagrindą. Tiesa, kažkiek tokio darbo pavyzdžių jo sodyboje galima pamatyti: iš padangų supintas apie 20 metrų kilimas, sako dar apie 800 padangų suklojęs šiltnamyje… Tik kažkodėl šio žmogaus darbų pabaigos nesimato: iš šiltnamio stūkso tik karkasas, neilgas padangų takas neaišku kur veda.
Pasidomėjus, ar tikrai jam reikia tiek daug padangų, V. Arlauskas tikino, jog kiekviena jam reikalinga, juk jo planuose – aikštelė, skirta pagalbinėms gamybinėms patalpoms, technikai laikyti… Tiesa, apsidairius aplinkui nepanašu, jog tos technikos turima, ir kad būtų reikalingos naujos patalpos, kai esami pastatai griūva neprižiūrimi.
„Aš neprivalau tau atsiskaitinėti“, – piktokai tarė V. Arlauskas į seniūno repliką, kad visi jo planai – abejotini ir beprasmiški, nes tą rodo dabartinė situacija. „Aišku, kad neprivalai, tačiau man rūpi, kad gyventume tvarkingai ir saugiai. O padangos turi būti šiukšlyne arba panaudotos ir tikrai ne taip sukrautos kaip dabar“, – pyko ir A. Jurkus.
Netoliese sutiktas Arvydas Tauginas apie kaimyno V. Arlausko įprotį kaupti senas padangas turėjo aiškią nuomonę: „Nesąmonė čia gryna. Aišku, gali būti, kad vieną dieną sulauksime gaisro. Kas tada? Jis ir pats parsiveža, ir atveža jam tų padangų.“
Bauda – vos 5 eurai!
Apie padangų sąvartyną Stalgėnuose yra žinoma ir aplinkosaugininkams, ir gaisrininkams.
Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus minėjo, jog V. Arlauskui skirta ne viena piniginė bauda už priešgaisrinių taisyklių nesilaikymą. „Nėra parašyta, kad fizinis asmuo negali laikyti padangų, tačiau jos turi būti tinkamai sandėliuojamos, aptvertos tvora. Šiuo atveju šis pilietis pažeidžia šias taisykles. Aišku, savaime tos padangos gal ir neužsidegs, tačiau kokia garantija, kad gaisras nekils iš pašalinių šaltinių? Ypač turint dabar Alytaus pavyzdį. Paprastai po panašių įvykių sulaukiame ir daugiau tokių nelaimių“, – komentavo M. Pronckus.
Kaip informavo ugniagesių viršininkas, jie V. Arlausko sodyboje lankėsi praėjusių metų kovą. Tada atlikus patikrinimą stalgėniškiui buvo nurodyta, jog norint laikyti tokius kiekius padangų būtina įvykdyti reikalavimus: padangas sukrauti į rietuves, jas aptverti ne tik tvora, bet ir mineralizuota juosta, t. y. aparti tam atvejui, kad degant žolei ugnis nepersimestų į padangas. Tąkart V. Arlauskui išrašyta ir piniginė bauda… – 5 eurai.
Tų pačių metų birželį Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai pas V. Arlauską vėl apsilankė turėdami tikslą patikrinti, kaip laikomasi nurodymų. Deja, jie išpildyti nebuvo. Vėlgi skirta bauda. Šįkart – 45 eurai. „Baudas jis tvarkingai sumoka. Aišku, jos nėra didelės, bet tokia jau tvarka“, – kalbėjo M. Pronckus.
Teismo sprendimo nevykdo
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė pranešė, kad nuo 2015 metų V. Arlauskui buvo skirta 12 administracinių baudų ir surašyta 12 privalomųjų nurodymų.
„Pilietis baustas už neteisėtą naudotų padangų rinkimą, už naudotų padangų laikymą neturint taršos leidimo ir už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdamas į tai, kad administracinio poveikio priemonės neveikia, kreipėsi į Plungės apylinkės teismą dėl priverstinio įpareigojimo įvykdyti privalomuosius nurodymus. 2019 m. gegužės 30 d. Plungės apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo asmenį ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojo imtis priemonių ir laikomas naudotų padangų atliekas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Aplinkos apsaugos departamento turimais duomenimis, šio teismo sprendimo asmuo neįvykdė, todėl informacija bus perduota antstoliui“, – komentavo I. Krikštopaitytė.