Ar esate patyrę būseną, kai aplanko apatija ir liūdesys, o gal naktimis sunku užmigti dėl galvoje milijono besisukančių minčių? Net ir patys emociškai stipriausi žmonės kartais patiria sunkumų, o laiku su jais nesusitvarkius į gyvenimą netikėtai gali įžengti depresija, nerimo priepuoliai ar valgymo sutrikimai. Psichologinė žmogaus sveikata – tai be galo svarbi ir didelę įtaką gyvenimo kokybei daranti detalė, kuria neretai pamirštama pasirūpinti. Džiugu, jog vis dažniau žmonės ne tik geria vitaminus plaukų ar odos būklei gerinti, bet pradeda organizmu rūpintis nuo iš esmės svarbiausios dalies – emocinės būsenos. Bendrosios praktikos gydytojai pastebi, jog žmonėms, besirūpinantiems savo vidiniu balansu, daug rečiau pasireiškia galvos skausmai, imuniteto nusilpimas, širdies ligos ir kiti sveikatos sutrikimai. Tad jei jaučiate, jog gyvenimas labiau primena liūdną chaosą, pats laikas pradėti ieškoti būdų sau padėti.
Judėjimas – kelias į emocinį stabilumą
Turbūt ne kartą esate girdėję, jog turite sportuoti, būti aktyvūs tam, kad būtumėte sveiki. Vis dėlto sportas – labai plati sąvoka, o jo teikiama nauda skirtingoms žmogaus funkcijoms vis dažniau yra įrodoma moksliškai. Norintiems į savo gyvenimą įnešti daugiau harmonijos ir ramybės – sportuoti tiesiog būtina. Jei išsigandote, jog turėsite lieti prakaitą sporto salėje ar pradėti bėgioti maratonuose – norime jus nuraminti. Tam, kad smegenyse pradėtų gamintis nauji neuronai – užtenka pajudėti net ir 15–20 min. per dieną. Kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje – sporte taip pat būtina rasti balansą. Mokslininkai įrodė, jog esminiai teigiamai pokyčiai žmogaus organizme vyksta tol, kol pulsas siekia ne daugiau nei 70 proc. rekomenduojamos normos. Norma yra apskaičiuojama pagal formulę „220-žmogaus amžius“. Tad jei jums 35 – maksimalus pulsas sporto metu turėtų būti ne daugiau nei 129–130 širdies susitraukimų per minutę (220-35)*70 proc.).
Tam, kad sportas teiktų visapusišką naudą, pirmiausia jis jums patiems turi teikti džiaugsmą ir geras emocijas. Todėl nereikėtų savęs kaltinti dėl to, jog nemėgstate strakalioti aerobikos treniruotėse ar neįsivaizduojate savęs plaukimo baseine. Atrasti sau mėgstamą judėjimo formą – vienas iš svarbiausių uždavinių. Suprantame, jog pradžioje pajudėti iš „nieko neveikimo“ gali būti sudėtinga, vis dėlto rekomenduojame išbandyti skirtingų tipų treniruotes ir patyrinėti, kas iš tiesų patinka jums. Lietuvoje galime džiaugtis galimybe daugelį treniruočių išbandyti visiškai nemokamai. Pirmosios treniruotės dažniausiai nieko nekainuoja, todėl pabandę nieko neprarasite, o efektą gal net pajusite iš karto. Pastebėta, jog aktyviai pajudėjus (net ir pasivaikščiojus) net kelias valandas žmogaus smegenys veikia greičiau, mąstymas tampa racionalesnis, o nuotaika geresnė.
Individuali ar grupinė meditacija?
Pastaraisiais metais meditacijos terminas girdimas tikrai dažnai. Tai vienas iš populiariausių ir efektyviausių metodų rasti vidinę ramybę, nutildyti protą ir pagaliau išgyventi „čia ir dabar“ būseną. Neretai įsivaizduojame, jog meditacija – tai ilgas ir nuobodus sėdėjimas lotoso poza, ir dar dažniau tenka išgirsti, jog „tai – ne man“. O iš tikrųjų – situacija labai panaši kaip ir su sporto formomis. Meditacija gali būti rami, ją galima atlikti sėdint arba gulint, bet taip pat yra įvairių judesio meditacijų ar sąmoningo kvėpavimo praktikų, tad tereikia išsirinkti sau tinkamą būdą.
Pasirinkus pasyvesnes meditacijos formas, vienas iš dažniausių nusiskundimų – jog sekant nurodymais namuose apima miegas ir meditacijos pabaigti tiesiog nepavyksta. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jei žmogus yra ypatingai pervargęs ir jam tiesiog reikia išsimiegoti. Meditacijos metu atpalaiduojami raumenys, mintys nurimsta ir miegas tampa natūralia pasekme, kurios nereikėtų vengti. Juk gerai išsimiegoti šiais laikais tikrai nėra paprasta. Meditacijos instruktoriai pastebi, jog užmiegama tol, kol organizmas gauna jam reikalingo poilsio. Kita miego priežastis – proto tinginystė. Nutilus mintims, kai smegenys nebeturi tiek veiklos – jos tiesiog tai priima kaip ženklą, jog laikas miegoti. Kaip išvengti miego?
• Rinkitės sėdimą poziciją vietoje gulimos.
• Papildomai į rankas pasiimkite malą ar rožinį – sekant karoliukais protas bus užimtas ir taip lengvai nepasiduos miego režimui.
• Meditacijai rinkitės tokį dienos metą, kai esate labiausiai pailsėję.
• Jei tikrai trūksta miego – leiskite sau išsimiegoti.
• Rinkitės aktyvias meditacijos formas, pvz.: kundalini jogą, juoko jogą ar laisvą šokį.
Psichoterapeutas – paskutinė stotelė?
Kelias iš psichologinės krizės nėra paprastas, ypač jei ilgesnį laiką buvote save apleidę ir pamiršote nuolatos rūpintis emocine sveikata. Kaip teigia vienas žinomas psichoterapeutas, taip dažnai dabar minimos panikos atakos ar depresija neatsiranda žmogaus gyvenime per vieną dieną. Tai pasekmė to, ką darėme su savimi ilgą laiką. Darboholizmas, nuolatinis asmeninių poreikių nustūmimas į antrą planą, dideli finansiniai įsipareigojimai, noras pritapti ir įtikti – visa tai tampa vis dažnesne psichosomatinių ligų priežastimi. Kas gali padėti rasti išeitį ir pradėti džiaugtis gyvenimu? Pirmiausia reikia pradėti nuo meilės ir pagarbos sau ir savo kūnui. Domėtis, skaityti knygas apie savęs pažinimą, pasitikėjimo savimi auginimą ir būdus numalšinti stresą kiekvieną dieną, o ne tuomet, kai jo prisikaupia tiek, jog organizmas sprogsta visomis įmanomomis ligomis. Puikia pradžia su tokio tipo literatūra gali būti leidyklos „Vaga“ psichologinės knygos.
Dažnai manoma, jog psichoterapeutas ar psichologas – tai paskutinė stotelė, kur reikėtų kreiptis, kai jau niekas nebepadeda. Šį mitą straipsnio pabaigai norime paneigti. Visos mūsų išvardintos rekomendacijos, kurios padeda kovoti su stresu ir psichologinėmis problemomis, taip pat gali būti įtraukiamos į kompleksinį reabilitavimosi kursą, kurį gali vesti profesionalas. Vis dėlto patikimas žmogus, su kuriuo galima išsišnekėti ir surasti kryptį, kaip išeiti iš emocinės krizės, reikalingas kiekvienam. Puiku, jei turite draugų, kurie jus išklauso ir supranta, tačiau gana dažnai nutinka taip, kad draugai nepadeda rasti išeities, o išsikalbėjimas be sprendimų gali dar labiau pabloginti situaciją. Juk patys suprantame, kaip sunku leisti laiką su žmonėmis, kurie nuolat skundžiasi ir nemato gyvenimo džiaugsmo. Būtent kompetentinga psichologinė pagalba tampa labai svarbia šiuolaikinės visuomenės dalimi, kurią į savo gyvenimą turėtų įtraukti kiekvienas.
