Pakilusi biokuro kaina didins sąskaitas už šildymą

Prieš savaitę sušauktame Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje išklausyta informacija, kaip uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai pasiruošė naujam šildymo sezonui. Taip pat trumpai apžvelgti „Plungės vandenų“ įmonėje įgyvendinami projektai. Deja, laikinai Šilumos tinklų direktoriaus pareigas einantis Romas Luotė nenudžiugino – šildymas plungiškiams brangs.

Šilumos ūkis
Posėdyje R. Luotė kalbėjo, kad per vasarą visi suplanuoti darbai buvo atlikti ir šildymo sezonui jau pasiruošta. Suremontuota 386 metrai šilumos trasų, visų 144-ių bendrovės prižiūrimų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos paruoštos, atlikti hidrauliniai bandymai. Kaip ir kiekvienais metais, šių sistemų paruošimas vangiai vyksta biudžetinėse įstaigose ir verslo įmonėse, kurios už jų priežiūrą atsako pačios. Tačiau tam yra ir pateisinama priežastis – neturima specialistų, galinčių atlikti reikalingus darbus.
Po šios informacijos R. Luotė pateikė ir ne tokių linksmų žinių. „Liūdna, kad biokuro kaina pakilo labai smarkiai. Per visą vasarą nesulaukėme nė vieno tiekėjo pasiūlymo“, – sakė laikinasis Plungės šilumos tinklų vadovas. Tiesa, Lentpjūvės gatvės katilinė kuru aprūpinta. Tačiau jo kainos svyravimas byloja, kad šildymo kaina tikrai išaugs. Anot R. Luotės, pernai už biokurą (už toną naftos ekvivalentu – aut. past.) mokėta 160 eurų. Šiais metais – jau 265 eurai.
Politikai domėjosi, ar nebandyta ieškoti ilgalaikių biokuro tiekėjų. Deja, kaip pastebėjo R. Luotė, vargu ar atsirastų norinčiųjų sudaryti ilgo termino sutartis, jei biržoje gali parduoti brangiau, be to, kainą kelia ir vos už pusšimčio kilometrų esantis uostas.
Kiek maždaug gyventojams brangs šildymas? Laikinojo Plungės šilumos tinklų vadovo teigimu, nuspėti sunku, nes kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastaroji sudaro apie 80 proc. bendro įkainio ir priklauso nuo kuro kainos. R. Luotė pasakė tik tiek, kad šilumos kaina rugsėjį – 6,09 ct/kWh ir tik dėl to, jog naudojami pigiai įsigyto kuro likučiai. „Kai pradėsime kūrenti brangiau nusipirktą, įkainis tikrai šoktels“, –
„paguodė“ susirinkusiuosius laikinasis Šilumos tinklų direktorius.
Vandens tiekimas ir nuotekos
Informaciją apie „Plungės vandenų“ įgyvendinamus projektus pateikė šios uždarosios akcinės bendrovės vyr. inžinierius Arvydas Jurkaitis.
Specialistas teigė, kad su Aplinkos projektų valdymo agentūra įmonė yra pasirašiusi dvi finansavimo sutartis. Pirmoji – dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone“. Jis turėtų pasibaigti kitų metų rudenį. Klojami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai Nausodžio seniūnijos Kaušėnų ir Prūsalių kaimuose, Babrungo seniūnijos Glaudžių ir Jovaišiškės kaimuose. Taip pat bus pastatyti vandens gerinimo įrenginiai Šateikių seniūnijos Narvaišių kaime.
Projekte numatyta ir vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų paklojimas ir rekonstravimas Plungės mieste.
Kaip minėjo A. Jurkaitis, tikimasi, kad po šio projekto įgyvendinimo prie vandens tiekimo tinklų Kaušėnuose prisijungs 109 gyventojai, Prūsaliuose – 153. Glaudžiuose vandentiekio geriamąjį vandenį turėtų vartoti 165 žmonės, Jovaišiškėje – 84. Planuojama, kad prie nuotekų surinkimo tinklų Kaušėnuose prisijungs 151 gyventojas, Prūsaliuose – 166, Glaudžiuose – 129, Jovaišiškėje – 65.
Plungėje numatyta rekonstruoti beveik kilometrą vandens tiekimo tinklų ir 4,07 km nuotekų tinklų.
Dar vienas investicinis projektas, kurį vykdo „Plungės vandenys“, – „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Plungės mieste“. Ketinama rekonstruoti paviršinių nuotekų tinklus Rietavo, Minijos, Aušros, M. K. Čiurlionio, Laisvės gatvėse. Pakloti naujus Kepyklos, Paupio, S. Daukanto, Dariaus ir Girėno, Lankos, Šaltinio, Taikos, Sukilėlių, A. Vaišvilos, J. Tumo-Vaižganto, Paprūdžio, Birutės, M. Pečkauskaitės, P. Plechavičiaus, Mažosios Lietuvos gatvėse. Gavus papildomų lėšų žadama naujus paviršinio vandens nuotekų tinklus įrengti S. Nėries, Beržų, Lankos, Vėjo, Purienų ir Varpo gatvėse.
Politikai vyr. inžinieriaus klausė, o kaip bus dėl gyventojų prisijungimo, ar pavyks įgyvendinti planus. „Kai kuriose vietovėse patys gyventojai pateikė prašymus pakloti tinklus, tad tikimės, jog planus įvykdysime“, – atsakė A. Jurkaitis.