Saugaus eismo organizavimo komisijos posėdžio metu Plungės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Puidokas seniūno Gintaro Domarko klausė, kada mieste bus šviesiau. Deja, seniūnas nieko paguodžiančio atsakyti negalėjo. Taigi domėjomės, kas kelintas apšvietimo stulpas Plungėje veikia.
Pastaruoju metu nemažai gyventojų skundų iš A. Jucio ir Mendeno gatvių atkeliauja ne tik į redakciją, bet ir pačioje seniūnijoje telefonai kaista nuo skambučių. Kaip sakė G. Domarkas, jam nelieka nieko kito, kaip visiems iš eilės atsakyti tą patį: „A. Jucio ir Mendeno gatvėse kabeliai po žeme pakloti prieš 30 metų. Per šitiek laiko jų izoliacinė medžiaga sutrūnijo ir nuo menkiausio pajudinimo subyra tiesiog akyse. Dabar, kai visur drėgna, dažniau įvyksta trumpas jungimas“. Anot jo, gyventojai, ko gero, jau pastebėjo, kad kartais minėtose gatvėse apšvietimas įsijungia dienos metu, o išsijungia, kai lauke tamsu. G. Domarkas tikino, kad tai vyksta ne dėl noro papokštauti ar netaupumo, tiesiog elektrikai, atliekantys remonto darbus, tik įjungę apšvietimą, randa gedimo vietą.
Seniūnas prisiminė, kad prieš keletą dienų Rietavo gatvė skendėjo tamsoje. Tiesiog AB „LESTO“ priklausantis įvadinis skydas sudegė. Pasak G. Domarko, taupumo sumetimais nuošalesnėse vietose, kur mažesni pėsčiųjų judėjimo srautai, nuspręsta nakties metu nuo 23 iki 5 val. atjungti elektros energiją: Žemaitės, Valančiaus, Vingio, Dariaus ir Girėno gatvėse nuo geležinkelio pervažos bei Lentpjūvės, Parko, Šlaito g. ir dalies Stoties gatvėje. Apšvietimas išjungiamas (nuo 23 iki 5 val.) bus ir Gondingos, Kaštonų, Liepų, Rietavo, Medingėnų, Miško, Klevų, Paežerio bei Žemaičių gatvėse. Taip pat išjungiamas apšvietimas Platelių ir Beržoro, Salantų gatvėse. S. Nėries, J. Tumo-Vaižganto bei Telšių gatvėse nakties metu budėjimo režimu šviečia kas trečias šviestuvas.
Seniūnas tikino suprantantis gyventojų pasipiktinimą ir nepatogumus, bet kitos išeities nėra. „Jei norėtume, kad naktį šviesa degtų pastoviai, tai per metus šis malonumas kainuotų apie 350 tūkst. Lt“, – kalbėjo seniūnas. Kaip sakė G. Domarkas, žinant, kad seniūnijos finansavimas – vos milijonas litų – trečdalį sumos išleisti tik už sunaudotą elektros energiją būtų per didelė prabanga.
Tačiau, ši problema, kuri kelia galvos skausmą – ne vienintelė. Anot seniūno, AB „LESTO“ vykdo savo projektus – tiesia linijas, deja, seniūnija su jais kartu nespėja, mat atramos (stulpai) –
seniūnijos žinioje. „Derybų metu su bendrove pavyko pasiekti bent tiek, kad jie, vykdydami savo projektą, šalia paklotų ir gatvių apšvietimo kabelį. Jei praturtėsim, nebereikėtų ardyti naujai suklotų šaligatvių, asfalto dangų“, – kalbėjo G. Domarkas. Tačiau atramoms pinigų nėra. Anot seniūno, kad gatvėje atsirastų viena apšvietimo atrama, reikėtų beveik dviejų tūkstančių litų. Sakysit – juokinga kaina, bet realybė tokia, jog Plungės rajono savivaldybė, kartu ir seniūnija, šiuo metu – biednesnė net už bažnyčios pelę. Seniūnas atvirai dėstė, kad po „LESTO“ jau baigtų projektų užtemo Babrungo ir Paprūdžio bei dalis A. Vaišvilos gatvės. Gali būti, kad netolimoje ateityje „užges“ ir Palankės gatvė. „Pamažu, pamažu ir bus Plungėje tamsu“, – šmaikštavo seniūnas.
Kai pradedi kalbėti apie bėdas, tai jos pilasi kaip iš gausybės rago. Neramu seniūnui ir dėl prastai apšviestų teritorijų prie mokyklų, o ir šventoriuje tamsu. Prie A. Vaišvilos g. 33 namo taip pat nėra apšvietimo.
Kaip sakė G. Domarkas, yra tokių vietų, kur jau viskas padaryta, trūksta tik atramų. O yra ir gerų pavyzdžių, kai gyventojai pakalbėję, pasitarę savomis pastangomis ir lėšomis įsigijo atramas ir jų gatvėse tapo šviesiau. Seniūnas galėjo tik pasidžiaugti ir sveikino tokias gyventojų iniciatyvas.
Nors juokaujama, kad prie tamsos daugiau drąsos, bet vargu… Drąsa kažkur išgaruoja, kai tenka klampoti per balas, o aplinkui – tamsu, nors į akį durk. Be to, žinant kriminogeninę padėtį, vaikščioti neapšviestomis gatvėmis – nesaugu.
