Paminklas M. K. Čiurlioniui atminti – dovana ar pirkinys?

Ko gero, prieš beveik dvejus metus į iškilmingą kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimo įamžinimo – paminklo atidengimo ceremoniją susirinkę žmonės nesitikėjo, kad vieną dieną dėl jo susikibs politikai. Taip įvyko trečiadienį nuotoliniu būdu surengtame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje: iš pažiūros nekaltas vieno sprendimo pakeitimas sukėlė didžiules aistras.

„Po penkerių metų grįžtu prie projekto“, – prieš svarstant klausimą į politikus kreipėsi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė.
Prieš penketą metų Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad Savivaldybė dalyvautų partnerio teisėmis istorinės atminties puoselėjimo iniciatyvas įgyvendinančiame projekte „Įamžinkime M. K. Čiurlionį Plungėje“. Kartu numatytas prisidėjimas iki 30 proc. (25 000 eurų) projekto vertės. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte ir kaip prisimena plungiškiai, M. K. Čiurlionio įamžinimą inicijavo visuomeninė organizacija Plungiškių draugija. Tada buvo kalbama, kad prie projekto įgyvendinimo, be minėtų Savivaldybės 30 proc., 40 proc. projekto vertės skirs Plungiškių draugija, dar 30 proc. buvo tikimasi iš Vyriausybės. Bendra projekto vertė – 130 782 eurai.
Viskas ėjosi kaip per sviestą: ir iniciatyvai, ir partnerystei, ir prisidėjimui politikai pritarė, paminklas pastatytas, iškilmingai atidengtas, bet… Praėjo dveji metai, o už darbą su rangovais neatsiskaityta. Čia ir „gimė“ ankstesnio sprendimo korekcija: Savivaldybės prisidėjimą padidinti iki 75 proc. projekto vertės (97 000 eurų).
Tiesa, prie jo pridėtas Plungiškių draugijos raštas, kuriame pastatytą paminklą su visais įrengtais tinklais prašoma perimti Savivaldybės nuosavybėn ir perduoti Žemaičių dailės muziejui valdyti patikėjimo teise. Rašte nurodyta ir rangovams likusi skola – 76 829,27 euro.
Reikia paminėti, kad Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, kuris yra ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys, nuo klausimo svarstymo nusišalino.
Komiteto narys Aidas Kėsas iškart atkreipė dėmesį, kad Plungiškių draugijos prašymas perimti turtą ir parengtas sprendimo projektas skamba skirtingai: pastarajame kalbama ne apie paminklo perėmimą, o tik apie Savivaldybės finansavimo didinimą iki 75 procentų.
„Tas klausimas grįžta, bet tarybos vis nepasiekia. Reikia suteikti aiškumo. Kyla abejonių, ar projektas jau baigtas. Nematome jokių sąmatų. Neaišku, kas kiek pinigų skyrė, kas kiek kainavo“, – kalbėjo Algirdas Pečiulis.
„Pati buvau susitikusi su rangovais, darbai ne visai apmokėti. Paminklas stovi, didžiuojamės ir žmonės džiaugiasi. Šiandien pabaikime ginčą ir atsiskaitykime“, – savo nuomonę išsakė vicemerė Asta Beierle Eigirdienė.
Ne toks palankus buvo prie posėdžio prisijungęs meras Audrius Klišonis. „Kovo mėnesį pas mane atėjo Liudas Skierus, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Nedalyvaujant vicemerei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovei, ir administracijos direktoriaus pavaduotojui Mantui Česnauskui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui, buvo siekiama, kad administracijos direktoriaus rezervo lėšos būtų nukreiptos būtent tam“, – iš peties kirto jis.
Pasak mero, tokį draugijos prezidento žingsnį galima vertinti kaip bandymą susitarti su liberalais tete-a-tete. Negavęs sutikimo, L. Skierus esą buvo apsilankęs dar kartą. „Buvo bandymas daryti spaudimą, priversti nusipirkti dovanotą daiktą. Šis svarstymas – sąžinės reikalas. Ar konservatorių ir „valstiečių“ stuburas – nulaužtas? Mano manymu, jei vadini save mecenatu, jei dovanoji daiktą, tai ir turi būti dovana. Nereikėtų prašyti už ją susimokėti“, – kalbėjo meras.
„Norėčiau, kad šiandien imtumėmės proto ir pabaigtume šį reikalą“, – vis ragino kolegas vicemerė, o A. Kėsas reziumavo: „Istorija nemaloni. Ir vienintelis nukentėjęs lieka rangovas.“
Nežinia, iki kokio lygio diskusijos išaugs tarybos posėdyje, nes sprendimo projektas po balsavimo – 3 už, 2 susilaikę – į jį keliauja.