Užsitęsus sausringajam laikotarpiui padidėja ne tik gaisrų skaičius, bet ir pavojus jiems kilti. „Penktadienį anksti ryte Paplatelės kaime kilo miško gaisras, kuris tik dėka operatyvaus ir profesionalaus gaisrininkų darbo neperaugo į nevaldomą miško gaisrą, naikinantį viską savo kelyje“, – tokią informaciją penktadienį savo feisbuko paskyroje išplatino Platelių seniūnija. Su ugnimi ir jos likučiais kovota net 7 valandas.
Pranešimas apie kilusį gaisrą ugniagesius pasiekė 5.10 val. Į nelaimės vietą išskubėjo 5 gaisrininkų ekipažai: Plungės, Šateikių, Platelių, Barstyčių ir Žemaičių Kalvarijos. Į kovą su ugnimi stojo ir 15 miškininkų, 5 Platelių seniūnijos pasiųsti žmonės. Kaip sakė Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Mykolas Pronckus, baigiamieji gaisro gesinimo darbai užfiksuoti 12.15 val.
„Ačiū Dievui, kad miško paklotė buvo nedurpinga, tad ugnis nesiskverbė gilyn ir pavyko ją suvaldyti palyginti greitai. Priešingu atveju, būtų buvę daugiau reikalų“, – kalbėjo jis. Miškininkai paskaičiavo, kad išdegė 0,77 ha miško paklotės, medžiams didesnės žalos nepadaryta.
Tiesa, kaip minėjo M. Pronckus, pirmuosius gaisro ženklus – dūmų kvapą – žmonės pajuto apie 1-2 val., tik niekas nepagalvojo, kad tai buvo nelaimės pranašas.
Ko gero, daugelis spėjo, jog gaisro priežastis galėjo būti neatsargus žmogaus elgesys, bet šį kartą priežastis kita. M. Pronckaus teigimu, netoli miško yra įsikūrusi viena Kaimo turizmo paslaugas teikianti sodyba, o palei mišką buvo išvedžioti saulės energija įkraunami šviestuvai. „Apžiūrint vietą, vienas saulės baterijos blokas buvo visiškai sudegęs, tad greičiausiai miško paklotė užsidegė nuo jo“, – sakė PGT viršininkas.
Gesinti degančios žolės ir miško paklotės ugniagesiai skubėjo ir šeštadienį.
Apie 15.40 val. ugniagesiams pranešta, kad Žemaičių Kalvarijoje dega žolė. Gaisro metu 20 a plote išdegė žolė ir krūmai, o apie 18.50 val. gautas signalas, kad Babrungo seniūnijos Užlieknio kaime dega pamiškė ir aviliai. Šio gaisro metu sudegė avilys, išdegė miško paklotė 20 kv. m plote.
Šiuo metu Plungės rajone – ketvirta (iš viso yra penkios – aut. past.) gaisringumo kategorija. Tačiau, anot M. Pronckaus, kai kur Lietuvoje jau skelbiama ekstremali situacija, o stebint orus, panašu, jog ir mūsų rajone bus pasiekta aukščiausia gaisringumo kategorija. O tai reiškia, kad bus draudžiama lankytis miškuose.
Tiesa, apribojimų netrūksta ir dabar. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai primena apie saugų elgesį gamtoje bei atvirose teritorijose.
Laužus galima kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, o esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama! Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Šašlykines, kepsnines ar kitokias priemones, skirtas kepimui, kurioms yra naudojama atvira liepsna, galima kurti ne arčiau kaip 6 m atstumu nuo pastatų ir degių medžiagų.
Dažnai miškų gaisrus sukelia ir neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, – viskas dega daug sparčiau, todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai.
Dar viena gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės ir iš jų variklių ar netvarkingų išmetamųjų vamzdžių lekiančios kibirkštys. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jo plitimui užkirsti kelią, bandykite jį užgesinti patys. Tą padaryti galima kastuvu ar lazdomis išrausiant ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Nepavykus ugnies užgesinti geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas.
