Prieš kurį laiką feisbuko Plungės rajono savivaldybės paskyroje buvo įrašas apie tai, kaip niokojamos sutvarkytos Plungės miesto vietos. Apie tai kalbėta ir liepos mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje, kai Plungės rajono policijos komisariato vadovas Gintautas Pocevičius pateikė pusės metų veiklos ataskaitą. Per šių metų pirmąjį pusmetį policijos pareigūnai sulaukė 2 738 pranešimų, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu – 76-iais daugiau. Galima pasidžiaugti tuo, kad kai šalyje stebimas nusikalstamumo augimas, Plungės rajone nusikalstamų veikų registruota mažiau – 146, ištirta 141. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį registruotos 167 nusikalstamos veikos.
Ant sukčių masalo taip lengvai nebeužkimba
Nors galima džiaugtis mažėjančiu nusikalstamumu rajone, tą džiaugsmą truputį temdo vagysčių daugėjimas – šiemet jų jau užregistruota 19. Tiesa, kaip pažymėjo policijos komisariato vadovas, kažkokių sisteminių vagysčių nepastebėta. Taip pat svarbu tai, kad į šią statistiką nepatenka „administracinės“ vagystės, t. y. kai žala nesiekia 150 eurų. „Tiek pas mus, tiek aplinkiniuose rajonuose, tiek visoje Lietuvoje tendencija – vagystės iš prekybos centrų. Dažniausiai vagiami alkoholiniai gėrimai, maisto produktai. Vagystėmis užsiima tiek mūsų gyventojai, tiek atvykėliai iš kitų miestų. Jie puikiai supranta, kur apsauga silpniausia, kur tą galima daryti, ir daro“, – kalbėjo G. Pocevičius.
Pareigūnams nerimą kelia augantis sukčiavimų skaičius: pernai pirmąjį pusmetį buvo 3 apgautieji, šiemet tokių jau 8. Pasak viršininko, nerašyta taisyklė – dažniausiai nukenčia žmonės, susigundę lengvu pragyvenimu, neatsispyrę siūlymams investuoti ir gerai uždirbti. Dažniausiai tokiose nusikalstamose veikose figūruoja tarptautinis elementas, tad tyrimai – sudėtingi, ilgai tęsiasi, perspektyvos abejotinos, o žala gana didelė. Tiesa, yra ir kita medalio pusė – pareigūnai gauna daug pranešimų, kai gyventojai atpažįsta sukčius ir neužkimba ant mesto masalo.
Skaičiai didės
Komisariato viršininko įsitikinimu, praėjusiais metais įsigaliojęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis lėmė tokio smurto atvejų mažėjimą.
Didžiausias pareigūnų ir ne tik jų galvos skausmas – nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, daugėjimas. Lyginant praėjusių ir šių metų pusmečius, augimas dvigubas – nuo 20 pernai iki 41 šiemet. Iš 41 nusikalstamos veikos dvylika yra susijusių su narkotikų prekyba. „Rodiklis gana didelis, ir manau, kad iki metų pabaigos jis dar didės“, – „paguodė“ viršininkas.
Nors jau ketveri metai iš eilės Plungės rajone nefiksuojama itin skaudžių eismo nelaimių, tačiau G. Pocevičius atkreipė dėmesį, jog metų pradžioje fiksuoti keli įvykiai, kai susidūrė priešingomis kryptimis važiuojantys automobiliai ir tik dėl laimingo atsitiktinumo liūdnų pasekmių buvo išvengta. „Neretai tokių eismo įvykių pasekmės būna tragiškos. Taigi rizika išlieka ir mūsų rajone“, – atkreipė dėmesį komisariato vadovas.
Vairuotojai vis dar nevengia sėsti prie vairo neblaivūs – per 6 mėnesius nustatyti 57 girti vairuotojai. Galima pasidžiaugti, kad dėl jų kaltės neįvyko nė viena įskaitinė avarija.
Ne visada kaltas žmogus
Kaip ir minėta, aptartas klausimas dėl gražiose Plungės miesto vietose niokojamų objektų. „Situaciją mes žinome ir stengiamės patruliuoti, prižiūrėti tas vietas, o ypač pasirodžius tokiai informacijai ar įvykus tokiems įvykiams. Natūralu, kad mes tam rodome dar didesnį dėmesį. Tuos atvejus, dėl kurių esame gavę pareiškimus, tiriame. Dažniausiai jie yra ištiriami, asmenys nustatomi“, – kalbėjo G. Pocevičius.
Tiesa, viršininkas pažymėjo ir tai, jog ne visais atvejais pasitvirtina pirminė informacija – atliekant tyrimą paaiškėja, kad prietaisas ar įrenginys, naudojamas pagal paskirtį, tiesiog sulūžo ar sugedo. Žinoma, būna ir piktybiškumo. Visiems suprantama, kad niekas turto negadina matant pareigūnams, tačiau vandalai nepagalvojo, kad Babrungo slėnyje lentas laužė matant seniūnijos darbuotojui.
„Daugeliu atvejų vaizdo kameros mums padeda nustatyti asmenis, įvykdžiusius tokias veikas, tačiau ne kiekvienu atveju kameros padeda atgrasyti tuos asmenis“, – reziumavo pareigūnas.
Reikia proveržio
Šį kartą G. Pocevičius ne tik pateikė veiklos ataskaitą, bet ir išsakė pareigūnų pastabas ir prašymus.
Vienas iš prašymų – dėl apleistų pastatų. Pasak komisariato vadovo, jau keletą metų pareigūnai raštu informuoja Savivaldybės administraciją apie apleistus pastatus, kur besilankantys asmenys vykdo teisės pažeidimus, ir prašo pagal kompetenciją taikyti poveikio priemones, įpareigoti pastatų savininkus aptverti teritorijas, užsandarinti langus ir duris, kad nesilankytų pavojų keliantys asmenys.
„Norėtume šiek tiek proveržio šioje srityje. Per dvejus metus esame kreipęsi berods dėl 30 tokių pastatų. Mūsų akimis, situacija išsisprendė dėl penkių. Tačiau dar pakankamas skaičius apleistų pastatų tiek mieste, tiek rajone, kurie tikrai nepuošia aplinkos ir kelia grėsmę žmonių saugumui. O pastarieji įvykiai rodo, kad tokie pastatai neretai dega“, – kalbėjo G. Pocevičius.
Paėmus iš vienos vietos, atsiranda kitur
Bendrų sprendimų pareigūnai norėtų ir dėl neblaivių asmenų, kuriems saugios nakvynės paslaugos nebeteikia ligoninė.
„Suprantame, kad tai buvo didžiulė „piktžaizdė“ medikams, bet… Nekalbu apie tai, kad pareigūnams tapo sunkiau dirbti, bet kalbu apie situaciją mieste. Žmonės kaip gėrė, taip geria“, – akcentavo pareigūnas.
Kaip sakė G. Pocevičius, gavus pranešimą apie neblaivų asmenį viešoje vietoje, problema sprendžiasi, jei žmogus turi gyvenamąją vietą, jį pareigūnai parveža į namus. Nesant tokiai galimybei pilietį 5 valandoms galima uždaryti į laikinojo sulaikymo patalpą. „Bet jei tas pilietis „įmirkęs“ alkoholyje, tos 5 valandos problemos neišsprendžia. Ir jei mes tokį žmogų paleidžiame, jis atsiranda kitoje vietoje“, – niūrią realybę „piešė“ policijos komisariato viršininkas.
Išklausius ataskaitą, išsakytas pastabas, tarybos narys Liudas Skierus domėjosi, kokia pareigūnų nuomonė apie Senamiesčio mokykloje sumontuotus elektroninių cigarečių daviklius kaip priemonę užkardyti galimą narkotikų vartojimą.
„Tai vienas iš sprendimo būdų. Iš tos mokyklos, kur detektoriai sumontuoti, gauname ir pranešimų, ir patys pedagogai užtinka vaikus, kurie vis dėlto tai daro. Detektoriai – efektyvūs, bent jau mokyklos patalpose“, – buvo įsitikinęs G. Pocevičius.
