![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Per Miesto šventę išradingumu pasižymėjo „Fotoalėjos“ organizatoriai – lyjant ilgą laiką lauktam lietui, nuotraukas sugebėjo eksponuoti ne, kaip įprasta, Plungės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus kieme, o šiame skyriuje tarp knygų lentynų, ant laiptų, praėjimuose, įvairiausiose erdvėse, kur tik galėjo pastatyti rėmą su fotografija. Parodos atidarymas dėl vietos stokos vyko po skėčiais lauke. Suprantama, dėl to mažiau buvo žiūrovų.
Tačiau „Fotoalėjos“ atidarymo nuotaika buvo išskirtinė. Už tai būtina pagirti renginio vedėją, fotoklubo „Žybt“ narę Almą Riebždaitę, kuri parodoje eksponavo ne tik savo, bet ir sūnaus Augusto nuotraukas. Itin dėmesį traukė tautiniais rūbais apsirengusios per atidarymą koncertavusios ukrainietės. Jų puikiai atliktos nuotaikingos ukrainietiškos dainos ne vienam sukėlė graudulį. Visos šios moterys nuo karo pradžios gyvena ir dirba Plungėje. Vaikai lanko mokyklas, kai kurie labai gražiai kalba ir skaito lietuviškai. Ukrainietes į renginį pakvietė Plungės skaitančių moterų klubo „Tebūnie šviesa“ vadovė Raimonda Bieliauskienė, kuri irgi ukrainietiškai dainavo.
Ukrainietės pakviestos į parodos pristatymą, nes klubo „Žybt“ nariai yra du kartus buvę ekskursijoje po Ukrainą ir šioje parodoje buvo nuotraukų iš tų kelionių.
Parodoje savo darbus eksponavo Kretingos fotoklubas „Fotoakimirka“ ir Plungės fotoklubas „Žybt“. Lankytojus nustebino tarpukario Lietuvos fotografijos, kurias „Fotoalėjai“ iš Žemaitijos nacionalinio parko archyvo pateikė Aldona Kuprelytė. Ji dar pristatė Platelių vaizdų nuotraukų. Manau, ne vieną sudomino bibliotekos bičiulių klubo „Riešutmedis“ fotografijos iš Plungės archyvo, t. y. iš šio klubo moterų albumų. Neabejotinai visus žavėjo savo studiją turinčio profesionalaus fotografo klaipėdiečio Vytauto Karaciejaus parodai pateikta darbų kolekcija.
„Dėl lietaus ne taip paprasta buvo eksponuoti nuotraukas, ir mums nebepavyko suskaičiuoti, kiek jų pristatyta žiūrovams. Tačiau tai ne taip svarbu. Svarbu gera nuotaika ir kad lankytojams patiktų fotografų kūryba“, – susirinkusiesiems kalbėjo parodos atidarymo vedėja.
Pirmiausia A. Riebždaitė pakvietė tarti žodį Vaikų literatūros skyriaus vedėją Kristiną Pilitauskienę. Pasveikinusi fotografus, savo kūryba prisidėjusius, kad Miesto šventė būtų kuo gražesnė, turiningesnė, K. Pilitauskienė papasakojo apie parodas, rengiamas jos vadovaujamoje bibliotekoje.
Jau šešioliktą kartą vykusi Plungės viešosios bibliotekos darbuotojos Kristinos Paulauskaitės sumanyta „Fotoalėja“ yra ne kas kita, o daug metų per Žemaičių festivalius prie Platelių ežero organizuotos garsios respublikinės parodos „Žmogus ir žemė“ tęsinys. Tai buvo išskirtinė paroda su Platelių kolūkio premija nugalėtojui, kurį nustatydavo Respublikinės fotografijos draugijos meno taryba.
Manau, itin tiktų išrinkti ir „Fotoalėjos“ nugalėtoją. Tereikia tik rasti rėmėją, o fotografai savo darbu (tarkim, apie firmą) rėmėjui atsidėkotų.
Ko gero, yra proga prisiminti, kad kažkada Plungėje veikė Lietuvos fotografijos meno draugijos Žemaitijos skyrius, kuriam man teko vadovauti. Mes ne tik Klaipėdoje, Žemaitijos rajonuose, bet pirmiausia Plungėje rengėme įvairias fotografijos parodas, net tarptautines.
Šiandien vargu ar įmanoma kalbėti profesionalų ir mėgėjų fotografų darbų skirtumus. Juk dabar fotoaparatas net nebūtinas, nes daugelis turi šiuolaikinius telefonus, padarančius aukštos kokybės nuotraukas, tad jau kiekvienas yra fotografas. Neretai mėgėjas padaro įtaigesnę, labiau žiūrovo akį traukiančią nuotrauką.
Kalbėdamas apie fotografijos meną, aš kategoriškai paprieštarauju sakantiems, kad nuotraukas darau tik sau. Nieko panašaus: jei rodai parodoje, tai jos skirtos visuomenei, bet kuriam žiūrovui. Nesiimsiu kritikuoti ar girti šios parodos autorių, tik galiu paminėti, kad dėmesį patraukė telšiškės Alinos Čapienės nuotraukos su eiliuotais prierašais.
Pagarbos nusipelno visi, kurie savo kūrybą rodo visuomenei. Vienam lankytojui patinka portretai, kitam – peizažai ar miesto vaizdai, dar kitam – užfiksuotas žvėris ar paukštis. Čia skonio ir supratimo reikalas. Tik jei jau nuotrauką eksponuoji parodoje, tai kokybė – šventas reikalas!
Visiems parodos dalyviams buvo įteikti padėkos raštai. Erdvioje palapinėje veikė fotografų užeiga, tad kiekvienas užsukęs pasivaišino sumuštiniu ir nepaprasto skonio arbata.