
„Tai kiek tie darbai kainuoja?“ – kažkas uždavė klausimą. „Milijoną“, – gal juokais, o gal ir visai rimtai atsakė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Ir visai nesvarbu, ar jo atsakymas buvo tiesa, ar tik pokštas, bet kiekvienas, apžiūrėjęs žymių šiuolaikinių Olandijos menininkų parodą „DUTCH LIGHT fenomenas – tradicija – įkvėpimas“, turbūt konstatavo: ji įspūdinga ir tikrai verta milijono.
Ši penkių Olandijos menininkų darbų paroda Žemaičių dailės muziejuje atidaryta rugpjūčio 28-ąją kartu su XVI tarptautiniu Mykolo Oginskio festivaliu. Įdomu tai, kad atidarymo iškilmėse dalyvavo ir patys menininkai – fotografai Danielle van Zadelhoff ir Frankas van Drielas bei tapytojai Reinieris Berendsenas, Willemas van Veldhuizenas ir Jeroenas Paulussenas. Juos atlydėjo šios parodos kuratorė Daiva Balvers.
Parodos atidarymo iškilmės pradėtos kompozitoriaus F. Listo kūriniais, kuriuos susirinkusiesiems dovanojo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokytojos Daivos Šimkienės ugdytinis, respublikinių ir Europos konkursų nugalėtojas, Plungės pasididžiavimas ir ryškiausia mūsų muzikos žvaigždė Matas Stabingis, privertęs audringai ploti ne tik savą publiką, bet ir gausų būrį svečių iš Olandijos.
„Pristatydami šią parodą, galime didžiuotis, kad Plungė tampa Europos elitinio, aukščiausios prabos meno reprezentacine vieta. Tai, kad pas mus svečiuojasi penki Olandijos menininkai, atvežę čia 36 savo darbus, mums suteikia puikią galimybę pajusti ir tai, kuo kvėpuoja šiuolaikinė Olandija, ir sąsajas su XVII amžiaus Nyderlandų menu“, – kalbėjo A. Bakanauskas.
Anot muziejaus direktoriaus, parodai, kuri organizuota kartu su Olandijoje gyvenančia D. Balvers, surengti reikėjo daug pinigų. Ir jų iš niekur negauta – finansavimu pasirūpino pats muziejus, prisidėjo Savivaldybė ir ponia Daiva. „Užtat šiandien čia, Žemaičių dailės muziejuje, turime parodą, kuri anksčiau eksponuota tik Niujorke, Londone, Berlyne, Amsterdame ir kituose didmiesčiuose“, – džiaugėsi muziejaus vadovas.
D. Balvers papasakojo, jog pirmąkart Žemaičių dailės muziejuje apsilankė prieš dvejus metus. „Pamačiusi šias sales, net aiktelėjau – „vau“, kiek čia potencialo! Jūsų salės tikrai vertos geriausių darbų! Taigi iškart gimė planas chuliganas atvežti čia Olandijos dailininkus. Kodėl būtent juos? Todėl, kad pati jau 25 metus gyvenu Olandijoje ir žinau, kad lietuviai mažai žino apie šią šalį, o dar mažiau – apie meną. Tiesa, Rembrantą ir Vincentą van Gogą dar žino, o štai šiuolaikinių – ne. Juolab kad ši paroda labai siejasi su XVII amžiumi, kai kūrėsi olandų identitetas ir klestėjo jų dailė. Tiesa, menininkai, kurie čia atvyko, labai entuziastingai priėmė mano pasiūlymą, o kai kurie jų darbai – tiesiai nuo molberto“, – geromis emocijomis dalijosi parodos kuratorė. Ir dar pridūrė, kad yra dėkinga A. Bakanauskui ir visai komandai, nes visas organizavimas „slydo“ lyg sviestu pateptas.
Teigiamai apie parodą atsiliepė ir dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų dr. Raminta Jurėnaitė. Jos teigimu, ne kiekvieną dieną Lietuvoje pamatysi šiuolaikinius Olandijos menininkus ir jų kūrybą, juolab kad šių autorių darbai – tikras fenomenas, jie itin glaudžiai susiję su tuo laikotarpiu, kuris laikomas Olandijos tapybos aukso amžiumi. Taigi atvežtieji natiurmortai, peizažai, nutapyti interjerai, fotografijos – tikrai išskirtiniai. Juolab kad žiūrint į kai kuriuos iš jų kartais net neatskirsi, kurie tapyti, o kurie fotografuoti.
Kalbėdamas menininkų vardu W. van Veldhuizenas atviravo: „Kai išvydome šią vietą, mums net žandikauliai atkrito. Fantastika čia matyti savo darbus! Mums garbė čia būti, ir už tai esame dėkingi Daivai ir Alvidui. Beje, pamatėme ne tik šiuos rūmus, bet ir Plungės apylinkes bei mėgavomės autentiškais, bet tikrai labai skaniais priešpiečiais“, – karštoms bulvėms, kastiniui ir spirginei pagyrų negailėjo menininkas.
Paroda džiaugėsi ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis: „Olandiją pažįstame kaip tulpių, dailės, muzikos, laivybos šalį, o dabar, stovėdami prie kūrinių, gyvai bendraudami su menininkais, turėsime galimybę dar geriau šią šalį pažinti. O šitos erdvės – jos ir buvo sukurtos tam, kad ir toliau reprezentuotume ir puoselėtume tas meno ir kultūros vertybes, kokios buvo puoselėjamos kažkada gyvenusių kunigaikščių. Anksčiau čia buvo Statybos technikumas, o 1994 metais ir aš, ir čia esantis tuometinis Plungės rajono savivaldybės tarybos pirmininkas Gintaras Morkis balsavome už tai, kad rūmuose įsikurtų muziejus. Ir mes jį turime.“