Branduoline avarija yra vadinama bet kokia avarija branduoliniame energetikos objekte, dėl kurios į aplinką gali pasklisti radioaktyviųjų medžiagų, sukeliančių žalingą poveikį visuomenei ir aplinkai.
Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip gali įvykti tokia nelaimė, kaip tai gali paveikti mūsų sveikatą ir kokias pagrindines apsisaugojimo taisykles bei naudojamas priemones turėtų žinoti kiekvienas pilietis.
Kaip įvyksta branduolinė avarija?
Nors atominėse elektrinėse yra įrengtos specialios sistemos, apsaugančios nuo techninių ir žmogaus klaidų, branduolinė avarija gali įvykti dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, įvykus reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimui, neleistinam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką, transportuojant, saugant branduolinį kurą ar susidarius tokioms ekstremalioms situacijoms kaip uždarant atominę elektrinę.
Taip pat rizika išlieka povandeniniuose, kruiziniuose laivuose, ledlaužiuose, kur yra naudojami branduoliniai reaktoriai.
Be viso to, apibrėžiant branduolinę avariją, būtina įvertinti ir branduolinio ginklo panaudojimo atvejį.
Žmonės veikiami keliais būdais
Įvykus branduolinei avarijai, aplinkoje gali pasklisti didžiulis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, kuris tiesiogiai susijęs su jonizuojančiosios spinduliuotės – radiacijos – grėsme. Kitaip tariant, kuo daugiau radioaktyviųjų medžiagų pasklinda aplinkoje, tuo didesnis radiacijos pavojus.
Branduolinės nelaimės metu svarbus vaidmuo tenka oro sąlygoms, nes radioaktyviosios medžiagos, patekusios į orą, yra sklaidomos vėjo, kol galiausiai nusėda ant žemės ir vandens paviršiaus.
Joms sklandant ore, kyla rizika, kad žmonės ir gyvūnai itin pavojingų medžiagų gaus su maistu, vandeniu, taip pat įkvėps su oru.
Patekusios į organizmą radioaktyviosios medžiagos gali žaloti plaučius, skydliaukę ir kitus vidaus organus. Tai vadinama vidine apšvita ir užterštumu.
Ant žemės paviršiaus, drabužių ar odos nusėdusios radioaktyviosios medžiagos švitina žmones ir gyvūnus iš išorės. Tai vadinama išorine apšvita ir užterštumu.
Svarbu žinoti, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas žmogus yra itin pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Vidinė apšvita veikia žmogų visą laiką, kol radioaktyviosios medžiagos būna kūne, o išorinis užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis gali plisti kontakto metu ir lemti kitų žmonių užterštumą.
Pažymima, kad neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, o tik apšvitintas iš išorės žmogus nespinduliuoja jonizuojančiosios spinduliuotės ir nėra pavojingas kitiems.
Poveikis sveikatai – per pirmąsias valandas
Radiacija paveikia kūno ląsteles – jos žūva arba yra itin stipriai pažeidžiamos.
Nors pažeistos ląstelės gali atsinaujinti, patiriant labai didelę apšvitą, organizmas nespėja jų at-kurti. Dėl žuvusių ląstelių gali sutrikti organų veikla ir kilti rimtas pavojus žmogaus gyvybei.
Žmogui, per trumpą laiką gavusiam didelę viso kūno apšvitos dozę, jau per pirmąsias valandas būna pažeidžiami kaulų čiulpai ir ypač jautrios skrandžio bei žarnyno gleivinės ląstelės. Kaulų čiulpai pradeda gaminti mažiau kraujo kūnelių, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų, todėl jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktas žmogus tampa nebeatsparus infekcinėms ligoms.
Praėjus 1–3 val. nuo didelio apšvitinimo, neretai prasideda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyno spazmai, šalčio krėtimas, karščiavimas, judesių koordinacijos sutrikimai. Tai gali trukti 2–3 dienas.
Vėliau šie simptomai laikinai išnyksta, kol prasideda ryškūs klinikiniai simptomai: karščiavimas, silpnumas, svorio kritimas, dezorientacija, plaukų slinkimas. Susilpnėja imunitetas ir sumažėja atsparumas antrinei infekcijai, pakenkiama širdies ir kraujagyslių sistema.
Pabrėžiama, kad, suteikus tinkamą medicininę priežiūrą, gali išgyti ir dideles apšvitos dozes gavę žmonės.
Nedidelis kiekis nedaro žalos?
Aplinkoje pasklidęs nedidelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis žmonių sveikatai didelės žalos nepadarytų, tačiau tikėtina, kad tai turėtų ekonominių padarinių žemės ūkiui – dėl užterštos aplinkos būtų uždrausta vartoti tam tikrus maisto produktus, apribota medžioklė ir žvejyba.
Specialistų teigimu, nedidelės apšvitos dozės žala gali pasirodyti tik praėjus daugeliui metų. Nedidelė apšvita gali sukelti lėtinių ligų, tapti vėžinių susirgimų priežastimi, nulemti įvairių apsigimimų.
Remiantis atliktais tyrimais dėl branduolinės avarijos eigos ir pasekmių prognozių, įvertinus prielaidą, jog visa nuo radioaktyviųjų medžiagų išmetimo apsauganti įranga veiks nepriekaištingai, žmonės, gyvenantys netoli atominės elektrinės, tokiu atveju gautų apšvitos dozę, neviršijančią tos, kuri patiriama kelis kartus apsilankius medicinos rentgeno kabinete.
Įsidėmėkite pagrindines apsisaugojimo taisykles
Įvykus branduolinei avarijai ir aplinkoje pasklidus dideliam radioaktyviųjų medžiagų kiekiui, būtina skubiai taikyti apsaugomuosius veiksmus, kurie apima gyventojų perspėjimą, slėpimąsi, evakavimą, jodo profilaktikos taikymą, maisto produktų vartojimo apribojimą.
Šiuos apsisaugojimo veiksmus atlikus tinkamu laiku, žmonėms, gyvenantiems už atominės elektrinės ribų, išnyksta gyvybei pavojingos apšvitos dozės grėsmė.
Be to, norėdami apsisaugoti nuo avarinės apšvitos, įsidėmėkite šias tris pagrindines taisykles:
• kuo trumpiau būkite vietovėje, kuri yra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis;
• stenkitės neįkvėpti radioaktyviųjų medžiagų ir negauti jų su maistu ar geriamuoju vandeniu;
• būkite kuo toliau nuo radiacijos šaltinio ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos.
Perspėjimai garsiniu signalu
Ignalinos atominė elektrinė ir kiti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudotojai Lietuvoje yra įpareigoti nedelsiant informuoti valstybės ir savivaldybių institucijas, pastebėjus pirmuosius sutrikimo požymius, signalizuojančius apie galimą pavojų aplinkos ir gyventojų saugumui.
Tuomet atitinkamos tarnybos perspėja visuomenę ir praneša, kokių būtinų apsaugos priemonių reikia imtis nedelsiant.
Pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės avarijos atveju, elektrinėmis sirenomis būtų perspėjami elektrinės darbuotojai, taip pat ir Visagino gyventojai. 15–30 kilometrų spinduliu aplink atominę elektrinę gyvenantys žmonės būtų perspėjami sirenomis.
Visuomenė turėtų įsidėmėti branduolinės avarijos atveju naudojamą saugos signalą – 3 minučių trukmės įspėjamąjį garsinį signalą „Dėmesio visiems“ ir įspėjamąjį balsu skelbiamą signalą „Radiacinis pavojus“.
Išgirdus šiuos signalus gyventojai turi skubiai įsijungti radijo imtuvus ar televizorius, kurie transliuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas, klausytis išsamesnės informacijos apie gresiantį pavojų bei griežtai laikytis rekomendacijų dėl apsaugos.
Jei radioaktyviosios medžiagos pasklistų kitose šalies teritorijose ar branduolinė avarija įvyktų kaimyninėje valstybėje, visuomenė taip pat būtų perspėjama šiais saugos signalais ir pranešimais.
Reikia slėptis viduje, pastato viduryje
Gavus pranešimą apie radioaktyviųjų dulkių debesies slinkimą, geriausiai apsaugoti būsite pastatuose. Tačiau reikia atminti pagrindinius saugumo principus: nedelsiant uždarykite pastato langus, užklijuokite juos lipnia juosta, uždarykite duris, vėdinimo angas, dūmtraukius ir jokiu būdu neikite į lauką. Pasiimkite savo naminius gyvūnus kartu.
Geriausia slėptis rūsyje, o jei jo nėra, tuomet laikykitės pastato viduryje, atokiau nuo sienų ir stogo, – tuomet neįkvėpsite daug radioaktyviųjų medžiagų, kurių gali būti ore.
Per radiją ir televiziją bus pranešta, kada bus saugu išeiti į lauką.
Jeigu avarijos metu esate lauke, kaip įmanoma greičiau nusigaukite į plytinio ar betoninio kelių aukštų pastato vidų. Nesant mūrinių pastatų, vertėtų rinktis bet kokį artimiausią pastatą, nes avarijos metu būti pastato viduje yra daug saugiau nei lauke.
Patekus į vidų reikėtų atsargiai nusirengti, nepurtyti drabužių, sudėti juos į maišą ir laikyti kuo toliau nuo savęs. Taip pat svarbu nusiprausti muilu ir drungnu vandeniu, atkreipiant dėmesį į atviras kūno vietas, užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis.
Neturint galimybės branduolinės avarijos atveju patekti į pastato vidų, lauke nosį ir burną užsidenkite respiratoriumi ar švariu audiniu, kurį turite po ranka. Tokiu būdu sumažinsite radioaktyviųjų medžiagų patekimą į organizmą per kvėpavimo takus.
Nepamiršti naminių gyvūnų
Pastato viduje reikia slėptis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Jei naminis gyvūnas buvo lauke, reikėtų parvesti jį į vidų, nuprausti su muilu. Jį prausiant svarbu dėvėti neperšlampamas pirštines, o burną užsidengti respiratoriumi.
Nuprausę augintinį, nusiplaukite rankas ir veidą.
Atkreipiamas dėmesys, kad melžiamų karvių negalima ganyti pievose, užterštose radioaktyviuoju jodu ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis. Radioaktyvusis jodas per pieną gali patekti į žmonių organizmą ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Bet kuriuo atveju, įvykus nelaimei ar gresiant rizikai, per radiją ir televiziją piliečiai bus informuojami apie gyvulių laikymo sąlygas.
Apribojamas maisto produktų vartojimas
Nutikus branduolinei nelaimei, valstybės ar savivaldybių įstaigos gali priimti sprendimą dėl ribojimų parduoti žemės ūkio produkciją ir maisto produktus.
Siekiant apsaugoti visuomenę, gali būti rekomenduojama nevalgyti lauke augančių vaisių, uogų ir daržovių, grybų.
Taip pat patariama nevartoti pieno, žuvų, žvėrienos. Vengti vandens iš šulinių ar kitų vandens telkinių, nes jie gali būti užteršti.
Evakuotis gavus nurodymą
Iš arčiausiai atominės elektrinės esančios teritorijos žmonės gali būti evakuojami iš karto po pavojaus signalo.
Radijo ir televizijos priemonėmis pranešama, kurios teritorijos yra evakuojamos ir kur žmonės turi atvykti.
Evakuojami gyventojai turi pasiimti būtiniausius daiktus: dokumentus, pinigus, šeimos relikvijas, pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlę, švarių drabužių komplektą, higienos ir tualetinius reikmenis, greitai negendančio maisto.
Kartu su savimi reikia pasiimti naminius gyvūnus, kuriuos lengva vežtis, o kitiems gyvūnams bent porai dienų namie palikti vandens ir pašaro.
Gyventojams, kurie evakuojasi savo transportu, kelionės metu patariama langus laikyti uždarytus, o ventiliacijos sistemą – išjungtą.
Įvykus didelei avarijai ir atitinkamoje teritorijoje pasklidus labai daug radioaktyviųjų medžiagų, iš gyvenamosios teritorijos gali tekti evakuotis ilgesniam laikui, nes pastatai ir žemė turi būti visiškai išvalomi prieš į juos grįžtant gyventojams.
Jodo profilaktika – tinkamu metu
Svarbiausia atminti, kad stabilaus jodo preparatai vartojami tik tuomet, kai prognozuojama, jog į aplinką pateks radioaktyviojo jodo, kuris kartu su kitomis medžiagomis pasklinda branduolinės avarijos metu. Kitu atveju jodo profilaktika gali sukelti neigiamą ir žalingą poveikį žmogaus sveikatai.
Įkvėptas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydliaukėje, gali patekti į organizmą per juo užterštą vartojamą maistą.
Jodo profilaktikos veikimo principas: skydliaukė, prikaupusi stabilaus jodo, nebekaupia radioaktyviojo, kuris yra pavojingas sveikatai. Tad žmogus, laiku suvartojęs nustatytą kiekį stabilaus jodo preparatų ir patekęs į aplinką, kurioje yra radioaktyviojo jodo, išvengs kenksmingo poveikio.
Kad ir kaip būtų, svarbu atminti, kad jodo tabletės nuo radioaktyviojo jodo apsaugo tik skydliaukę, tačiau visiškai neapsaugo žmogaus organizmo nuo kitų kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, radionuklidų.
Jodo tabletes reikia gerti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu.
Pirmiausia jas turi vartoti vaikai, kurie yra ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui.
Kalbant apie vyresnius kaip 40 metų žmones, jiems radioaktyviojo jodo poveikis nėra toks pavojingas, tačiau taip pat gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų.
Daugiau informacijos apie pasiruošimą branduolinei ar radiologinei avarijai, apsaugos priemones ir rekomendacijas galite rasti Radiacinės saugos centro svetainėje www.rsc.lt, Ekstremalioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje www.lt72.lt.
Pagal Radiacinės saugos centro informaciją parengė
Nuotr. iš freepik.com
Nuotr. iš Radiacinės saugos centro archyvo
