Antradienį Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Norėta atkreipti dėmesį, kad šio sektoriaus niekaip nepasiekia Vyriausybės parama ir vienašališkai keičiamos jos sąlygos. Įvairiuose Lietuvos miestuose protestuotojai serviravo restoranų stalelius, klojo lovas, rikiavosi dirbti pasirengęs personalas. Kiti prie užvertų viešbučių ir restoranų durų uždegė gedulo žvakes, statė vainikus. Prie akcijos prisijungė ir konferencijų ir laisvalaikio centras „Porto“ bei keletas kitų Plungės maitinimo įmonių.
„Tenka tik apgailestauti, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektorius nesulaukia jokios paramos iš valstybės. Išskyrus tai, jog mokamos subsidijos darbuotojams. Taip pat nerimą kelia darbuotojų, esančių prastovose, kurie jau kone pusę metų neturi pilnaverčių pajamų ir kartu praranda darbo įgūdžius, ateitis. Nors „Porto“ viešbučio veikla nesustabdyta, tačiau atvykstančių svečių ženkliai sumažėjo dėl regioninių ir tarptautinių kelių uždarymo. Taip pat jiems negalime pasiūlyti kitų savo teikiamų paslaugų: pirties, boulingo, vakarienės restorane. „Porto“ restoranas, kaip ir per pirmąjį karantiną, tiekia maistą išsinešti.
Naudodamasi proga, noriu padėkoti nuolatiniams klientams, kurie vertina mūsų pastangas ir džiaugiasi kokybišku maistu. Kiekvienas užsakymas traktuojamas kaip mūsų palaikymas. Lieka tik tikėtis, kad vasarą sutiksime su vėjeliu ir pandemija kažkada pasitrauks, o visa ši situacija liks tik istorija“, – „Plungei“ sakė konferencijų ir laisvalaikio centro „Porto“ direktorės pavaduotoja Aurelija Petkevičienė.
Kas netenkina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos?
„Iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų. O užklupus pandemijai ir priverstinai uždarius viešbučius ir restoranus Vyriausybės parama šiam sektoriui nesudaro nė ketvirčio kasmet mokėtų mokesčių sumos. Jei Vyriausybė skubiai neperžiūrės savo sprendimų, nebus panaikintos visiems vienodos neracionalios paramos „lubos“, o įmonių artimiausiomis savaitėmis nepasieks reali parama, prasidės bankrotai. Taip pasiųsime pražūtingą žinią, kad visai neverta kurti daug darbo vietų ir mokėti mokesčių – ištikus krizei, valdžia į tai vis tiek neatsižvelgs“, – kalba asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Suprantama, kad protesto metu keliami ir reikalavimai, tad Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija taip pat turi savų. Visų pirma reikalaujama keisti subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Labiausiai verslą žlugdo nustatytos subsidijų „lubos“. Tik mažas viešbutis arba restoranas, kuriame dirba iki 50 darbuotojų, gautų teisingą subsidiją, o kuo įmonėje daugiau darbo vietų, tuo mažesnė ji būtų. Asociacija siūlo labiausiai nukentėjusiam viešbučių ir restoranų verslui, kurio apyvarta krito 50 proc. ir daugiau, skirti ne mažesnę kaip 50 proc. nuo 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dydžio subsidiją. Vyriausybės patvirtintoje koncepcijoje nustatyta apyvartos sumažėjimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. Ši sąlyga nepalanki restoranams, kurie karantino metu stengėsi bent minimaliai tęsti veiklą ir išlaikyti darbo vietas.
Asociacija nesutinka ir dėl to, kad subsidijas daliai nepadengtų nuolatinių išlaidų kompensuoti įmonės gali gauti tik už laikotarpį nuo šių metų vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Bet tiesa tokia, kad daugelis viešbučių užsidarė nuo 2020 m. kovo 16 d., o antrasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas ir veikla apribota nuo 2020 m. lapkričio 7 d., tad ir didžiausios įmonių sąnaudos (šildymas, energija) patirtos lapkričio–sausio mėnesiais.
Taip pat reikalaujama tęsti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą labiausiai nukentėjusioms įmonėms; labiausiai nukentėjusiam verslui atidėti paskolas ir kompensuoti palūkanas iki rugsėjo 1 d.; numatyti subsidijas darbuotojams po prastovų, pasibaigus karantinui mokant kiekvienai išlaikomai darbo vietai 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos.
Asociacija siūlo, kad įmones, kurių apyvarta krito 30 proc. ir daugiau, reikėtų subsidijuoti 6 mėnesius, įmones, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau, – 9 mėnesius, įmones, kurių apyvarta krito 70 proc. ir daugiau, – 12 mėnesių po karantino pabaigos.
