Tarptautinė Gyvybės diena nuo 1998 m. Lietuvoje švenčiama paskutinįjį balandžio sekmadienį. Ją švęsti pasiūlė Kardinolų Konsistorija Vyskupų konferencijose dar 1991 m., tačiau šventė išpopuliarėjo, kai ją aktyviau paragino švęsti Popiežius Jonas Paulius II 1995 m.
Tarptautinės Gyvybės dienos tikslas – paskatinti visuomenę skirti daugiau dėmesio žmogaus gyvybės prasmei ir vertei, atkreipti dėmesį į abortų ir eutanazijos problemas. Šią dieną susimąstome apie žmogaus gyvybės slėpinį, apie tai, iš kur Žemėje, begalinės visatos mažojoje dalelytėje, atsirado žmogus. Žmogus negali tapti brandžia asmenybe, jei kūdikystėje jam stigo besąlygiškos tėvų meilės ir psichologinio saugumo. Toks žmogus negali išmokti mylėti, nepasitiki savimi ir kitais.
Gyvybė – organizmo būsena tarp gimimo ir mirties, kurioje telpa visas žmogaus gyvenimas, kupinas šypsenų, džiaugsmo, gerumo, švelnumo. Kiekvienas sąmoningas, doras ir geros valios žmogus turi saugoti ir mylėti žmoniškąją gyvybę. Tai gali būti ir mažytė būtybė po motinos širdimi, ir senelis, neįgalus žmogus ar psichikos ligonis. Visi jie – dieviškosios gyvybės kibirkšties atspindys.
Gyvybės diena kalba apie vyro ir moters meilę, santuoką, ištikimybę, šeimą. Šeima yra naujos gyvybės kūrėja. Nuo pat prasidėjimo momento tampama žmogumi. Kiekvienas su nepaprasta jėga veržiamės į gyvenimą kaip į stebuklą.
Nuo kada aš esu aš?
5 dienos. Aš mažesnis už obuolio sėklelę, bet aš jau esu aš.
4 savaitės. Mano širdis jau plaka.
6 savaitės. Aš jau jaučiu skonį.
7 savaitės. Jau savotiškai mąstau, mano smegenų encefalogramą galite užrašyti.
8 savaitės. Aš jau judu, krutu.
9 savaitės. Mano delnai jautrūs, aš galiu čiupinėti ir netgi jausti skausmą.
10 savaičių. Aš jau turiu savo veido bruožus.
13 savaitė. Mokausi žįsti ir ryti.
18 savaitė. Jau galiu apčiupinėti savo kūną.
23 savaitės. Aš jau girdžiu ir pasuku galvą į garsą.
24 savaitės. Mano nuotaika dažniausiai būna panaši į mamos.
26 savaitės. Aš matau mamą iš vidaus.
40 savaičių. Pagaliau matau mamą iš išorės, nors jau gerai pažįstu jos balsą, širdies ritmą ir žinau, kokios muzikos ji mėgsta klausytis.
O nuo kada tu buvai tu?
Iš Telšių vyskupijos šeimos centro skrajutės
