Pagaliau paaiškėjo abiturientų brandos egzaminų rezultatai, per Lietuvą jau vilnija išleistuvių banga. Šiemet Plungės rajone mokyklas baigė 450 moksleivių. Na, o kas gi tapo geriausiais?
Net po du šimtukus iš valstybinių egzaminų pelnė Plungės „Saulės“ gimnazijos mokiniai Eimantas Bėkėža, aukščiausius įvertinimus gavęs iš lietuvių kalbos bei matematikos, ir Gytis Vaičekauskas, kuriam 100 balų pelnyti pavyko iš lietuvių ir anglų kalbų. Deja, su Gyčiu susisiekti nepavyko, tad apie tai, kas lemia aukštus egzaminų rezultatus – darbas ar sėkmė, – teiraujamės E. Bekėžos.
Redakcijai žinoma, kad Eimantas ne kartą skatintas už pasiekimus respublikinėse olimpiadose. 62-ojoje Lietuvos mokinių fizikos olimpiadoje jis pelnė pirmąją vietą, o 25-ajame Lietuvos mokinių fizikos čempionate – trečiąją. Šiemet vaikinui suteiktas laureato vardas ir diplomas už pasiekimus Lietuvos mokinių 59-ojoje, 61-ojoje ir 62-ojoje fizikos olimpiadose. Įdomu, ar daug reikia dirbti, kad tokie sudėtingi mokslai sektųsi?
– Kas paskatino domėtis fizika?
– Nebuvau aš pirmūnas nuo pat pirmųjų dienų mokykloje. Domėtis fizika paskatino mokytojai, kažkaip „užkabino“, sudomino. Ruošiantis olimpiadoms, pedagogai skyrė man daug papildomo laiko, bandžiau įsisavinti viską, ką jie man davė. Sudalyvavau, pasisekė. Pelnyta sėkmė įpareigoja, tuomet nori-nenori „važiuoji“ toliau. Pradėjau lankyti Nacionalinės moksleivių akademijos ir papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“, deja, jos nebaigiau. Dar besimokydamas vienoliktoje klasėje, pajutau, kad viskuo persisotinau. Tada nutariau pailsėti, juolab kad ant nosies – baigiamieji egzaminai, kuriems taip pat norėjau gerai pasiruošti.
– Labiausiai domiesi tiksliaisiais mokslais. Ar labai stengeisi, norėdamas šimtuką pelnyti ir iš lietuvių kalbos bei literatūros valstybinio egzamino?
– Pats nustebau, kad pasisekė. Daugelis mano draugų rinkosi samprotaujamojo tipo rašinį apie meilę. Manau, kad jiems ta meilė ir pakišo koją. Aš dėsčiau savo mintis apie atmintį, prisiminimus. Apie meilę rašyti nenorėjau, nes mane labiau traukia konkretūs dalykai: nuo vaikystės skaičiau knygas apie rašytojų gyvenimus, domiuosi meno istorija, muzika, daugiausiai klausau klasikinės. Aukšto balo iš lietuvių kalbos tikrai nesitikėjau. Esu turėjęs keletą lietuvių kalbos mokytojų, galiu pasakyti, kad kai kuriems trūksta gebėjimo aiškiai pateikti medžiagą, aptarti klaidas. Man pasisekė, nes mano lietuvių kalbos mokytoja Vilma Mosteikienė mokėjo įdomiai papasakoti, ji nuoširdžiai „spausdavo“, akcentuodavo dažniausiai daromas klaidas. Netgi man, besidominčiam tiksliaisiais mokslais, lietuvių kalbos pamokos buvo labai aiškios.
Didžiausią savo laiko dalį aukojau fizikai, ja nuoširdžiai domėjausi. Šiek tiek savimi nusivyliau, gavęs iš fizikos tik 94. Nustebino tai, kad mažiausiai gavau iš to dalyko, kurį geriausiai moku. Galbūt per daug savimi pasitikėjau? Kita vertus, aš nesu teoretikas, man sekasi spręsti uždavinius, o egzamine reikėjo nemažai teorijos žinių.
– Labai dažnai savo vaikus prie mokslų „spaudžia“ tėvai. Kaip tau? Ar griežtai buvai auklėjamas?
– Gyvenu su vyresniu broliu ir tėvu. Apie mamą nedaug ir žinau. Ji šiuo metu Anglijoje, turi savo gyvenimą. Tėvai tikrai prie mokslų nespaudė. Nepasakyčiau, kad aš labai daug dirbau, „kaliau“. Man tiesiog patinka skaityti knygas, semtis žinių. Pažinimo siekiu dėl savęs. Dažniausiai ieškau tik mane dominančios informacijos. O ir rašybos bei gramatikos specialiai nesimokiau. Gal, skaitant knygas, užsifiksavo savaime?.. Prisipažinsiu, buvo dienų, kai praleidinėjau pamokas. Tiesiog kartais jaučiausi, kad klausytis jau žinomos medžiagos neįdomu.
– Kokie tavo ateities planai? Gal, prieš pasirinkdamas studijas, domėjaisi horoskopais?
– Esu gimęs po Dvynio ženklu, prietarais ir horoskopais tikrai netikiu. Domiuosi Rytų filosofija. Tikiu, kad gyvenime gauni tiek, kiek duodi. Norėčiau savo ateitį sieti su tiksliaisiais mokslais, bet būtent čia – Lietuvoje. Prisipažinsiu, mąsčiau apie Kembridžo universitetą. Bet baiminausi, kad ten nuvykęs, turėsiu ir pasilikti. Nes mokslams tektų imti paskolą, o dirbdamas Lietuvoje, vargu, ar sugebėčiau ją atiduoti. Visą gyvenimą praleisti Anglijoje nesinorėtų. Lietuvoje mano šeima, draugai. Nemanau, kad išsilavinimas gyvenime svarbiausias. Mokantis Nacionalinėje moksleivių akademijoje, man buvo įskiepytas patriotiškumo jausmas. Gal tai mane skatina universitetą rinktis Lietuvoje.
– Gal yra koks nors autoritetingas žmogus, į kurį lygiuojiesi?
– Taip, tai – mano fizikos mokytojas Aloyzas Lukavičius. Kai pradėjau domėtis fizika, ėjom su juo koja kojon. Kartu su juo mokiausi, tad jis man – didžiausias autoritetas.
– Ką manai, kas lemia aukštus egzaminų rezultatus: talentas, darbas, sėkmė ar kita?
– Mano nuomone, kas daug dirba, mokosi, visada gerai išlaiko. Tų, kurių žinios vidutinės, egzamino rezultatus, be abejo, gali pakoreguoti sėkmė. Aš pats nemėgstu švaistyti laiko veltui. Būna, kad pasėdžiu prie kompiuterio. Informacija šiandien lengvai prieinama, gausu internetinių mokyklų. Tiesa, pateikimas anglų kalba man priimtinesnis. Dažnai naršau www.khanacademy.org tinklalapyje ar www.codeacademy.com.
– Ar pats esi visuomeniškas žmogus, gal dalyvauji kokios nors organizacijos veikloje?
– Ne. Visuomeninė veikla manęs netraukia. Gyvenu savo pasaulėlyje, patinka viskas, kas įdomu. Bandžiau įsilieti į aktyvesnę veiklą, bet man tai „nelipo“.
– Ko palinkėtum jaunimui?
– Linkėčiau skaityti knygas, nestovėti vietoje, domėtis viskuo, ieškoti savo kelio, jį rasti. Mano nuomone, tam, kad žmogus surastų save, savo mėgstamą veiklą, nebūtina mokytis universitete. Asmeniškai man labai svarbi šeima, draugai ir Lietuva.
Ačiū Eimantui už pokalbį bei linkime jam didžiulės sėkmės. Ir viliamės, kad jis savo darbais, pasiekimais mus dar nustebins.
