Penktadienį meras Audrius Klišonis, jo pavaduotojas Mindaugas Jurčius ir Savivaldybės administracijos atstovai surengė spaudos konferenciją. Aptartos kelios pastaruoju metu itin aktualios temos. Viena iš jų – apie rajono mokyklose atliktų narkotikų testų rezultatus. Kadangi jie – ne tokie, kokių tikėtasi, suklusti turėtų visi: mokiniai, mokytojai, tėvai, Savivaldybė.
Mieste – tik viena mokykla be narkotikų
Per spaudos konferenciją meras A. Klišonis informavo, kad visose rajono mokyklose buvo atlikti narkotikų testai. „Informacijos, kad mūsų moksleiviai vartoja narkotikus, turėjome, bet tikrai nesitikėjome tokio masto ir tokių sukrečiančių rezultatų“, – tvirtino Savivaldybės vadovas. Tyrimą atliko Plungės visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai. Tikrinant miesto mokyklas, narkotikų pėdsakų neaptikta tik vienoje mokymo įstaigoje. Miesteliuose ir kaimuose padėtis kiek geresnė, tačiau ir ten, didesnėse mokyklose, narkotinių medžiagų rasta.
Kaip pasakojo A. Klišonis, VSB tikrino ne moksleivius, ne jų asmeninius daiktus, o mokyklos aplinką – suolus, palanges, durų rankenas ir pan. Naudoti testai, galintys parodyti šešių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau paaiškėjo, kad Plungės rajono mokyklų mokiniai vartoja tik dviejų rūšių – testai rodė kanapes (marihuaną) ir LSD tipo haliucinogenines medžiagas (rasta vadinamųjų angelo dulkių).
Išsiaiškinta, kad mokiniai narkotikus vartoja net per pertraukas. Mat buvo atvejų, kai prieš pertrauką ant durų rankenos narkotikų pėdsakų nerasta, o po jos – jau aptikta. Vienoje mokykloje ypač gausiai narkotinių medžiagų pėdsakų rasta mergaičių tualete, ant palangės.
Pasak vicemero M. Jurčiaus, „jei jaunuolis išgėręs, atpažįstame iš jo elgesio, jei rūkęs – iš kvapo, o štai, jei vartoja narkotikus, daugelis mūsų net nesuprantame.“ Tad ką daryti? Kaip išgyvendinti šitą problemą? Užkirsti kelią jai plisti? Savivaldybė viena atsakymų į šiuos klausimus neras, reikia, kad bendradarbiautų mokymo įstaigos, medikai, tėvai. M. Jurčiui antrino Savivaldybės vadovas: „Mūsų galimybės patikrinti vaikus, net jei jie kelia įtarimų, labai ribotos. O tėvai, jei turi abejonių, gali ir į šeimos gydytoją kreiptis, prašydami atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, ir narkotikų kontrolės testų vaistinėse įsigyti. Tad reikia visiems stebėti jaunimą, bendradarbiauti ir užkirsti kelią, kol jis į narkotikus dar neįklimpo.“
Meras teigė jau ėmęsis veiksmų šiuo klausimu. Gavęs tyrimo rezultatus, jis kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Po vizito į Vilnių nuspręsta, kad norint užkirsti kelią narkotikų plitimui reikia ir nuostatus parengti, ir komisiją sudaryti, ir sutarčių, kurias mokyklos pasirašo su mokiniais, turinį pakeisti. „Privalome atlikti didžiulį šviečiamąjį darbą – kalbėti su vaikais, tėvais, mokytojais, bendradarbiauti su policija ir taip visi kartu sustabdyti ir narkotikų platinimą mūsų mokyklose, ir jų vartojimą“, – akcentavo A. Klišonis.
Per sveiką žmogų – į geresnę ekonomiką
Spaudos konferencijoje pristatytas ką tik baigtas įgyvendinti programos URBACT II projektas „4D Miestai“. Plungės rajono savivaldybė kartu su partneriais iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Estijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Rumunijos jį vykdė pustrečių metų. Šio projekto tikslas – sveikata, inovacijos, viešoji ir privačioji partnerystė, bendradarbiavimas, o moto – „Per sveiką žmogų – į geresnę ekonomiką“. Prieš metus šio projekto veikla vykdyta Plungėje, o prieš mėnesį Ispanijoje buvo surengta baigiamoji konferencija.
Kaip pasakojo meras A. Klišonis ir Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė, Savivaldybės administracija projekto „4D Miestai“ lėšomis išleido veiklos planą, pagal kurį dirbs iki 2020 metų, ir keturias temines ataskaitas: „Vietinių sveikatos inovacijų verslo galimybės“, „Piliečių įtraukimas į sveikatos planavimą“, „Sveikatos sektoriaus inovacijų galimybės miestams“ ir „Žinių kapitalas vietinėms sveikatos apsaugos inovacijoms remti“.
„Gimė planas, apimantis daug sričių: sveiką gyvenseną, mitybą, fizinį aktyvumą, rekreaciją. Daug nuveikė ne tik Savivaldybės administracijos, Visuomenės sveikatos biuro specialistai, bet ir jaunimas, Trečiojo amžiaus universitetas, švietimo darbuotojai, verslo struktūrų atstovai. Kartu dirbdami norime bent porą metų pailginti plungiškių sveiko, produktyvaus gyvenimo trukmę – kad žmogus be laiko nesugriūtų, būtų reikalingas, kurtų bendrąjį vidaus produktą“, – dėstė Savivaldybės vadovas.
Ž. Piepalienės tvirtinimu, imtis tokio projekto paskatino plungiškių sveikatos būklės rodikliai. „Statistika suglumino, nes 2008–2013 metais Plungės rajonas ir visą Telšių apskritį, ir Lietuvą lenkė pagal psichikos ir elgesio sutrikimus, nervų, kraujotakos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ir kitas ligas“, – pabrėžė skyriaus vedėja. Tada ir buvo nuspręsta, jog būtina orientuotis į aktyvų gyvenimo būdą, nes didelis sergamumas ir žmogaus kišenę tuština, ir ekonomikos augimą stabdo.
Veiklos plane numatyta siekti, kad fizinis aktyvumas taptų Plungės rajono vertybe, kad plungiškiams būtų sudarytos galimybės aktyviau leisti laisvalaikį ir dar – kad visi tie pokyčiai būtų stebimi ir tiriami.
Aikštelė – su galimybe plėstis
Norint, kad rajono gyventojai laisvalaikį leistų judėdami, reikia pasirūpinti dviračių ir pėsčiųjų takais, vaikų žaidimų ir suaugusiesiems skirtų treniruoklių aikštelėmis, stadionais ir kt. Prie aktyvesnio plungiškių laisvalaikio turėtų prisidėti ir sumanymas už rėmėjų lėšas įrengti vaikų žaidimų aikštelę Plungės skverelyje, esančiame greta didžiosios „Maximos“, tarp J. Tumo-Vaižganto ir A. Jucio gatvių.
Priminsime, jog ši iniciatyva gimė po to, kai Plungė dalyvavo „Lietuvos supermiesto“ varžytuvėse ir tikėjosi laimėti pagrindinį prizą – vaikų žaidimų aikštelę. Nors mūsų miestas liko antrojoje vietoje, nuspręsta, jog už aktyvumą varžytuvėse tos aikštelės vis dėlto nusipelnėme. Lėšų jai žada skirti Plungiškių draugija (7 500 eurų), jaunimo organizacija „Krantas“ pinigus šiam sumanymui renka į banke „Swedbank“ atidarytą specialią sąskaitą (norintiesiems paaukoti – sąsk. Nr. LT077300010143027303; gegužės 21 d. joje buvo 975 eurai) ir į aukų dėžutes, kurios pastatytos didžiojoje „Maximoje“ ir miesto centre esančiame prekybos centre „Iki“.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Jocys sakė, kad projektuojant vaikų žaidimų aikštelę bus siekiama kuo aukštesnės kokybės architektūrinių sprendinių – kad būtų ne tik funkcionalu, bet ir estetiška. Įrenginiai turėtų būti patvarūs ir pritaikyti kuo aktyvesnei vaikų veiklai, teritoriją norima iškloti gumine danga, takus išgrįsti trinkelėmis. Pradėti planuojama nuo vaikų žaidimų aikštelės, na, o jei nestigs pinigų, bus tvarkoma ir antroji zona, kurioje bus įrengti treniruokliai suaugusiesiems.
Dviratis jau išrastas
Pristatant pradėtą rengti projektą „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ akcentuota, kad norint išugdyti sveikai gyvenančią visuomenę pradėti reikėtų nuo vaikų ir jaunimo – jų įpročių, mitybos, aktyvumo.
Kaip sakė meras A. Klišonis ir Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, ruošiantis šiam projektui lankytasi Norvegijoje. „Ten viskas daroma, kad vaikai užaugtų sveiki, užsigrūdinę. Taigi dviratis jau išrastas, mums tik reikia jį imti ir naudoti, kad pasiektume bent jau panašių rezultatų“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
O. Gerulskienės teigimu, tai, ką pamatė Norvegijoje, paliko įspūdį. „Vaikai ten valgo kas tris valandas, kad ir koks būtų oras, laisvalaikį leidžia lauke, vilkėdami neperšlampamus drabužius, dūksta balose, miega patalpoje, kurioje – tik 10 laipsnių, o dažniausiai – lauke. Taigi mažieji grūdinami ir pratinami prie sveikos gyvensenos. Auklėtojos nevilki kostiumėlių, jos – su sportine apranga, kad galėtų būti aktyvios mažųjų draugės. Vaikai vedami į mišką, plukdomi valtelėmis – ir tam, kad kuo daugiau laiko praleistų gryname ore, ir kad pažintų aplinką“, – pasakojo Savivaldybės gydytoja. Pasak jos, naujojo projekto tikslas – ką nors panašaus nuveikti ir pas mus. „Gal norvegišką modelį perkelsime į kurį nors darželį ar bent jau grupę. Kodėl gi nepasinaudojus jų patirtimi?“ – apie ruošiamą projektą kalbėjo O. Gerulskienė.
