Rugpjucio 26 diena i „Plunges“ redakcija paskambino kelios Plunges miesto jaunimo mokyklos darbuotojos, kurios piktinosi Plunges valdžia.
Nuskubeje i jau buvusia Plunges miesto jaunimo mokykla, susitikome su skambinusiomis moterimis. Pasipiktinimui musu rajono valdžia nebuvo galo. Liepos 29-osios „Plunges“ laikraštyje rašeme, jog Savivaldybes tarybos posedyje buvo kalbama apie tai, kad nuo naujuju mokslo metu ši mokykla bus prijungta prie Suaugusiuju švietimo centro. Jau tada tarybos nariams kilo klausimu del darbuotoju ateities. Savivaldybes administracijos direktorius Albertas Krauleidis patikino, kad žmoniu i gatve niekas neišmes, jiems bus kas nors pasiulyta.
Deja, šiandien ryškeja kiek kitoks vaizdas. Negalima sakyti, kad pasiulymu nebuvo. Buvo…, tik ne tokie, kokiu tikejosi darbuotojai ir ne visiems. Dalies darbuotoju teigimu, jie gave pasiulyma parašyti pareiškima išeiti iš darbo savo noru.
Kaip sake laikinai direktores pareigas einanti Nijole Žickuviene, „pedagogai pereina i vadinamaja suaugusiuju mokykla, tik nera tikri, kad tures toki pat kruvi, koki turejo Jaunimo mokykloje“. Taip pat tvirtino, kad Adomas Kripas, Suaugusiuju švietimo centro direktorius, sake turis savu pedagogu – šie žodžiai esa leide suprasti, kad pirmiausiai bus pasirupinta saviškiais, o jei kas liks, teks atejusiems pedagogams.
Kiti šeši darbuotojai taip ir „liko ant ledo“, pamaitinti gražiais pažadais, kad tikrai tures darba, naiviai tikejosi, kad po atostogu griš i senaja savo darbo vieta. Jaunesniems darbuotojams, ko gero, ne toks didelis šokas, kaip toms moteriškems, kurioms iki pensijos like vos keleri metai. Štai valytojai Gertrudai Andrijauskienei iki pensijos liko tik vieneri, ukio dalies vedejai Janinai Šeškauskienei – ketveri metai. Pasak pastarosios, „esame išmetamos i gatve“.
Telefonu susisiekeme su Lietuvos profesiniu sajungu konfederacijos koordinatoriumi Plunges rajone Egidijumi Liepa. Jo manymu, nera ko stebetis, kad rajonuose vyksta tokie dalykai, kai viena kalbama, o visai ne tas daroma. Valstybes ministrai pažada, o po to paaiškeja, kad visos kalbos ir pažadai – niekiniai. E. Liepos teigimu, Lietuvos švietimo sistemoje – tikras chaosas. Mokyklu reorganizacija atneša naudos nežinia kam… Kad pertvarkos naudingos paprastam darbuotojui ar vaikams – mažai tiketina.
Valstybines darbo inspekcijos Telšiu skyriaus darbo inspektorius-juristas informavo, kad veiksmai, kuriu emesi Plunges rajono savivaldybes taryba, yra teiseti. Žinoma, yra visokiu niuansu. Pavyzdžiui, likus iki pensijos ne daugiau kaip trejiem metams, ispejimas apie atleidima turi buti iteiktas prieš keturis menesius. Darbo kodekse numatyta, kam turetu buti suteikta pirmenybe i darbo vieta, kai mažinamas darbo vietu skaicius. Ir, kaip sake juristas, „yra pirmenybe, bet…“
Kalbejomes ir su A. Kripu. Jis patikino, kad visi Jaunimo mokyklos pedagogai tikrai tures ta pati kruvi, koki turejo ankstesneje darbovieteje, žinoma, jei išliks tas pats mokiniu skaicius. Direktoriaus teigimu, jam taip pat skaudu, kad kiti darbuotojai liko nuskriausti. Bet jis jau apmastes, kaip porai žmoniu galima butu padeti šioje situacijoje. Gal vienas galetu buti atsakingas už neformaluji ugdyma, kitam gal darbo atsirastu bufete. Taciau tai – tik pasvarstymai, nes viskas priklausys nuo to, ar Savivaldybe parems šia ideja. Kaip sake direktorius, „reikia stengtis išlaikyti gera darbuotoja, tad iki penktadienio bandysiu padaryti viska, kad butu kuo mažiau nusivylusiu žmoniu“.
Pakomentuoti susidariusia nemalonia situacija paprašeme Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vedejo Rolando Raibužio. Pasak jo, jeigu darbuotojai sutiks su numatytais jiems darbais, problema – kaip ir išspresta. Jei atsitiktu taip, kad žmones nesutiks su pasiulytu darbu, bus tariamasi del atleidimo, išmokant išeitines kompensacijas. Kaip sake R. Raibužis, „apie išmetima i gatve negali buti ir kalbos – neišsprendus šios problemos, pakibtu 1,5 milijono litu vertes projektas“.
Panašu, kad, „pajudinus problema greituoju budu“, lieka sulaukti rugsejo pirmosios ir kibti i darbus visu pajegumu.
