Už įvairius nuopelnus buvo išrinkti ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo dienos proga apdovanoti aštuoni Savivaldybės įsteigtų nominacijų laureatai.
Net dvi nominacijas laimėjo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos pedagogės. Nominacijos „Kūrybinių idėjų iniciatorius“ laureate tapo direktoriaus pavaduotoja Laima Bartkuvienė, „Etninės kultūros puoselėtojo“ – dailės mokytoja metodininkė ir technologijų mokytoja ekspertė Inga Šilinskaitė.
„Tai labai kūrybingos asmenybės, pelniusios visų mūsų: ir mokytojų, ir mokinių, ir visos bendruomenės – pagarbą. Tokie žmonės mūsų gyvenimą daro gražesnį ir prasmingesnį“, – apie koleges kalbėjo gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė.
Abiejų laureačių klausėme, kokios profesinės ir asmeninės kompetencijos galėjo lemti šį įvertinimą, domėjomės ypač pavykusiomis veiklomis ir ateities idėjomis, prašėme pagalvoti, kas svarbiausia žmogui, norinčiam realizuoti save.
„Svarbiausia – nepasilikti laiko dejonėms ir abejonėms“
Laima BARTKUVIENĖ:
– Sparčiai kintantis pasaulis veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimo būdą, laisvalaikį. Informacijos gausa sukuria prielaidas įvairiems pasikeitimams. Ypač tose žmogaus veiklos srityse, kuriose kuriamos žinios.
Man, kaip mokytojai ir administracijos darbuotojai, itin svarbi jaunuomenės reakcija į nuolat vykstančius socialinius ir technologinius pokyčius, jauno žmogaus gebėjimas vertinti ir perkainoti vertybes, domėjimasis tuo, kas nauja, nepažinta.
Gyvenimiška patirtis rodo, kad kiekvienam mūsų naujų dalykų tenka mokytis visą gyvenimą. Ko išmokstama paauglystėje ar studijų laikotarpiu, ilgainiui praranda išskirtinę vertę, atsiranda naujų žinių poreikis. Mokytojas nuolat turi jausti žinių alkį ir vis naujai išgyventi pažinimo džiaugsmą.
Tik pats degdamas gali uždegti kitą. Taip ir mano darbų kasdienybėje vienodai svarbios ir viena kitą papildo tiek asmeninės, tiek profesinės kompetencijos. Nesu linkusi manyti, kad nominaciją nulėmė kokių nors savybių išskirtinumas. Visada stengiuosi pastebėti, kuo galima jaunimą sudominti, ką naujo, nepatirto pasiūlyti.
Gimnazijoje esame įgyvendinę daug tarptautinių projektų, programų ir kitų iniciatyvių veiklų. Tarp labiausiai įsiminusių – keturi pilietiniai projektai ,,Gyvos istorijos pamokos“. Mokinių ir mokytojų delegacijos turėjo galimybę išbandyti save ekspedicijose į Irkutską, Krasnojarską, Permę, Kazachstaną. Ten tvarkydami tremtinių kapavietes, bendraudami vaikai išties galėjo prisiliesti prie gyvos istorijos. Idėją padėjo įgyvendinti asociacija „Lemtis“. Sukaupta istorinė medžiaga – ne tik mūsų patirtis, bet ugdymo ir auklėjimo priemonė.
Kaip svarbią bei įdomią veiklą noriu įvardyti ir du tarptautinius projektus – Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos ,,Gyvenimo įgūdžių stiprinimas Lietuvos ir Latvijos bendruomenėse“. Projektus vykdėme kartu su Latvijos Kalnu vidurine mokykla. Abiejų šalių mokiniai ugdėsi verslumo, socialinius, baltų kalbos bei karjeros įgūdžius vasaros stovyklose, susitikimuose. Iš projekto lėšų mūsų gimnazijoje buvo įrengta moderni technologijų klasė su siuvimo, siuvinėjimo, mezgimo, vėlimo mašinomis, 3D spausdintuvu ir kitomis priemonėmis, kurios yra labai naudingos technologijų pamokose.
Dalyvavome Comenius ir Erasmus+ projektuose, įgyvendinti penki tarptautiniai mokyklų partnerysčių projektai su trylika Europos mokyklų. Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę pažinti Europos šalių kultūrą, švietimo sistemą, patobulinti kalbą ir, žinoma, pagilinti bendrakultūrinę kompetenciją.
Didelių planų ateičiai neturiu. Stengiuosi suburti mokinius ir mokytojus tęstinėms veikloms. Šiuo metu Europos Komisijos vertinimo laukia dvi Erasmus + projektų paraiškos. Būtų malonu, jei lūkesčiai išsipildytų. Ateitis parodys.
Dar vieną norą puoselėjame su technologijų mokytoja eksperte Inga Šilinskaite. Norisi labiau išplėsti praktinio verslumo ugdymo programą. Neabejoju, mokykliniame suole įgyta verslumo patirtis, praktiniai įgūdžiai ateityje padės mokiniams patirti sėkmę.
Kiekvienas žmogus turi galimybę realizuoti savo idėjas mėgstamoje veikloje. Labai svarbu įsiklausyti į save, turėti tvirtą stuburą, suprasti savo vidinius norus ir juos įgyvendinti.
Gyvenimas lekia nesuvokiamu greičiu, todėl kiekvieną dieną padarytas nors ir nedidelis darbas jau krauna mūsų kraitį. Svarbiausia – nepasilikti laiko dejonėms ir abejonėms. Visos sėkmės yra mūsų rankose.
„Žmogus privalo išnaudoti visas galimybes“
Inga ŠILINSKAITĖ:
– Gimnazijoje dirbu jau dvidešimt penkerius metus. Pastaruoju metu (4–5 metus) dirbu ir Mažeikių dailės mokykloje dailės mokytoja. Savanoriauju „Gelbėkit vaikus“ Mažeikių padalinio Ukrinų vaikų dienos centre, kuriam vadovauja Jūratė Šiaulienė.
Ten kasmet vedu edukacinius užsiėmimus. Mokomės tapybos paslapčių, mažieji menininkai jau papuošė Ukrinų kultūros centre esančias kėdes, abstrakčiais kūriniais padekoravo bendruomenės pavėsinę. Su vaikais mokomės stebėti gamtą, perteikti jos grožį spalvomis ir kitomis priemonėmis. Ukrinų kaimo bendruomenėje pravedžiau edukacinius užsiėmimus: vėlimas iš vilnos, kalėdinių žaisliukų kūrimas kimekomi technika, marškinėlių dekoravimas tekstiliniais dažais. Taip pat Ukrinų bendruomenei padėjau kurti floristinius kilimus ir paveikslus. Prisidėjau įgyvendinant kai kuriuos Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos Ukrinų filialo bibliotekininkės Valdos Muravjovienės projektus: vedžiau edukacinius užsiėmimus (tapybos ant šilko technikos, margučių marginimo ir kt.).
Mano, kaip etninės kultūros puoselėtojos, įvertinimą galėjo nulemti siekis saugoti ir plėtoti Lietuvos kultūrą, papročius, tradicinius amatus, kulinarinį paveldą, tautodailę. Nuolat atnaujinu dalykines žinias, dalyvauju įvairiose profesinio tobulinimo veiklose. Pedagogo darbe, siekiant užsibrėžtų tikslų, labai svarbi bendroji kompetencija – asmeninio tobulėjimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo.
Džiaugiuosi, kad mano mokinių kūrybiniai darbai dalyvauja įvairiuose rajoniniuose, respublikiniuose moksleivių konkursuose. Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva organizuojamame respublikiniame vaikų ir moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“ ugdytiniai kasmet tampa prizinių vietų laimėtojais. Konkurso tikslas ir yra skatinti vaikus ir jaunuolius susipažinti su liaudies dailės paveldu, patiems prisiliesti prie medžiagos bei įrankių ir, pasitelkus vaizduotę, kurti savo vaizdinės ir taikomosios liaudies dailės kūrinius.
Keletą metų dalyvaujame Plungės rajono savivaldybės kultūros centro organizuojamame jaunųjų menininkų sąjūdyje „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“. Šio projekto tikslas taip pat susijęs su tautodailės tradicijų puoselėjimu. Mokinių kūrybiniai darbai yra pastebėti ir įvertinti, jų autoriai apdovanoti.
Savo žinias ir patirtį perduodu ne tik mokiniams, bet ir suaugusiesiems. Ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje „Kompetencijomis grindžiamas savivaldus, reflektyvus ir patyriminis ugdymas technologijų pamokose“ vedu edukacinius užsiėmimus rajono technologijų mokytojams „Šiuolaikinių technologijų taikymo galimybės technologijų pamokose ugdant mokinių verslumą“ (Hidrolato – gėlių vandens gamyba). Respublikinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Kūrybinės pamokų interpretacijos“ dailės ir technologijų mokytojams Kretingoje skaičiau savo parengtą pranešimą „Karpiniai. Karpinių technikos taikymo galimybės meniniame ugdyme“.
Visos mano ateities idėjos susietos su šiais tikslais – skatinti vaikų kūrybiškumą, padėti suformuoti kultūros vertybių sistemą.
Žmogus privalo realizuoti save, įgyvendinti savo svajones, išnaudoti visas galimybes. O tam reikia noro! Jeigu bus noras, atsiras ir galimybė. Noras kurti įkvepia ir kitus.
Gintauto ALEKNOS nuotr.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
