Birželio 11 dieną švenčiant Žemaitijos sostinės šventę „Telšē linGOun 2023“ Žemaičių muziejus „Alka“ miesto gyventojus ir svečius pakvietė į vieno eksponato parodą „Telšiai. Karališkasis miestas“. Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus muziejininkas-rinkinio saugotojas Raimondas Petrikas ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė pristatė išskirtinį eksponatą – Telšių miesto Magdeburgo teisės privilegijos originalą. Dokumentas, patvirtinantis Telšių miestui Magdeburgo teisę ir herbą, suteiktas Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio 1791 m. gruodžio 6 d. Varšuvoje. Ši privilegija, jei ne vienintelė, tai viena iš nedaugelio tokio tipo dokumentų, saugoma savo mieste, o ne kokiame nors tolimame archyve.
Apie bene svarbiausią Telšiams ir jo gyventojams dokumentą, jo reikšmę, saugojimo peripetijas ir kitus įdomius dalykus „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojams pasakoja ir negirdėtų detalių atskleidžia Žemaičių muziejaus „Alka“ Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus muziejininkas-rinkinio saugotojas Raimondas PETRIKAS.
Kaip „gimė“ ir ką skelbė privilegija
Telšių savivaldos ir herbo atsiradimas glaudžiai susijęs su XVIII a. pabaigos įvykiais valstybėje. ATR visuomenė, išgyvenusi pirmąjį valstybės padalijimą, stengėsi pasukti reformų keliu. 1788 m. į to meto valstybės sostinę Varšuvą susirinkęs Seimas posėdžiavo iki 1792 m. ir buvo pramintas Didžiuoju, Reformų arba Ketverių metų seimu. Tarp svarbiausių Seimo nutarimų buvo 1791 m. balandžio 18 d. priimtas Miestų įstatymas ir garsioji Gegužės 3-iosios konstitucija. Pagal šiuos dokumentus ne tik didesni arba senieji miestai galėjo būti pripažinti laisvaisiais miestais, bet ir mažesni miesteliai, kurie „miestui deramą išvaizdą demonstruoja“, t. y. jų veiklos pobūdis atitiko miestams keliamus reikalavimus. Tokių miestų miestiečiai buvo išlaisvinami iš seniūnų valdžios, gavo teisę savarankiškai disponuoti jiems skirta žeme, verstis amatais ir prekyba, išsirinkti savą valdžią ir teismą.
Vis dėlto išsirūpinti privilegiją nebuvo labai paprasta. Reikėjo vykti į Varšuvą, ten dokumentais įrodyti, kad gyvenvietė gali būti laisvuoju miestu, galbūt net turėti užtarimą pas karaliaus aplinkos žmones, gauti Stanislovo Augusto pasirašytą privilegiją, kurios išdavimas neabejotinai kainavo, deja, nežinomo dydžio mokestį. Kol kas neaišku, kas rūpinosi privilegijos Telšiams gavimu. Galima tik pasidžiaugti, kad telšiškiams užteko tiek iniciatyvumo, tiek teisės žinių, dokumentų, tiek finansų gauti šį labai svarbų miestui dokumentą. Reikėtų paminėti, kad per septynis su puse mėnesio (1791 m. lapkričio 9 d.–1792 m. birželio 26 d.) ATR karalius Stanislovas Augustas patvirtino net 74 laisvųjų miestų teises. Vertinant chronologiškai privilegija Telšiams gauta operatyviai, viena pirmųjų, jos numeris to laikotarpio privilegijų grupėje būtų šeštas.
Privilegijoje rašoma, kad: „Mes, Stanislovas Augustas, Dievo malone ir tautos valia Lenkijos Karalius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Kijevo, Volynės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo didysis kunigaikštis“, gavęs per reziduojančius ponus ir pareigūnus Telšių valdininkų ir gyventojų prašymą, maloningai atsižvelgdamas į tai bei remdamasis įstatymais, norėdamas „Telšių miestui ir jo gyventojams miestietiškas laisves ir pagarbą užtikrinti“ bei apskritai siekdamas šalies ekonominės gerovės, šiuo savo renovationis et locationis dokumentu „visiems kartu ir kiekvienam, kuriam apie tai žinoti privalu, atskirai, tiek šio amžiaus, tiek ir būsimo amžiaus žmonėms“ paskelbia – „[…] mes, karalius, […] Telšių miestą laisvu pripažįstame“, o „kad minėtas Telšių miestas tiek teismo, tiek ir miesto valdyme naudotųsi tam tikra pagarba, jam tokį herbą […] Šv. Stanislovo, Krokuvos vyskupo atvaizdą, suteikiame, šį herbą antspauduose ir visokiuose ženkluose naudoti leidžiame“. Išvardijus suteiktas laisves ir teises perspėta, „kad niekas […] jokių kliūčių nedarytų“ miestiečiams naudotis privilegija.
Išsaugota per karus ir okupacijas
Privilegija, tuo metu užtikrinusi miesto bendruomenei administracinę ir teisminę autonomiją, o telšiškiams – asmens ir turto teises, pargabenta į Telšius. Ir nors netrukus dėl vidaus ir užsienio politikos įvykių Telšių (ir kitų miestų bei miestelių) savivalda buvo panaikinta, vykdyta pertvarka, turėtos laisvės paliko ženklą gyventojų mąstyme, jų atmintyje.
Privilegijos dokumentas tiek paskutiniais ATR gyvavimo, tiek carinės Rusijos viešpatavimo metais buvo saugomas miesto valdžios institucijose, o tarpukario Lietuvos laikotarpiu – miesto savivaldybėje. Turimomis skurdžiomis žiniomis, 1941-aisiais, jau vokiečių okupacijos metais, pateko į Telšių apskrities statybos skyrių, o po karo, antrosios sovietinės okupacijos metais šį likviduojant, privilegiją perėmė Tarprajoninė Klaipėdos architektūros statybos kontrolės inspekcija. Atrodytų, kad Telšiai prarado tokį svarbų dokumentą. Tačiau maždaug po dešimtmečio, 1955 m. gruodžio 26 d., minėta inspekcija perdavė privilegiją Telšių kraštotyros muziejui. Kadangi konkrečių žinių apie šios vertybės perdavimo priežastį neturima bei puikiai suprasdamas, jog tuo laiku ši data (antroji šv. Kalėdų diena) buvo grynai atsitiktinė, iš šių dienų perspektyvos galiu tik pajuokauti, kad muziejus ir Telšiai tąkart gavo įspūdingą Kalėdų dovaną…
Natūraliai kyla klausimas, kodėl toks dokumentas buvo priskiriamas su statybomis susijusioms institucijoms? Atsakymo galbūt reikėtų ieškoti vertybės – privilegijos – gavimo rašte. Pasirodo, pagal įgaliojimą veikęs muziejininkas Vitas Valatka (1927–1977) 1955 m. pabaigoje iš Klaipėdos pargabeno ne tik Magdeburgo teisių privilegiją, bet ir jos kopiją lenkų kalba, du XIX a. vertimus į rusų kalbą bei 1931 m. vertimą į lietuvių kalbą. Ir tai dar ne viskas. Kartu buvo perduoti du XIX a. Telšių miesto žemių planai, atvaizduojantys XVI, XVII a. bei vėlesnę situaciją. Visiškai natūralu, kad kopija, vertimai buvo saugomi su originaliu dokumentu. Juk minėti planai galėjo būti naudojami kokiame nors miesto ginče, byloje dėl priklausančių žemių, kai vienas iš argumentų, įrodymų buvo pateikiama turėta privilegija. Tad įmanoma, jog kartu su privilegija laikyti ir planai. O vėlesniais metais dėmesys greičiausiai labiau atkreiptas į planus ir pagal juos nuspręsta visų dokumentų rinkinio priskyrimo vieta.
Jau kitą dieną po pargabenimo į Telšius privilegija (ir kitos vertybės) buvo įtraukta į muziejaus gaunamų eksponatų knygą, jai suteikiant numerį 6551. Tiesa, gautos privilegijos būklė nebuvo gera: apiplyšusi, su paklijavimais, sutepta, su sulankstymo žymėmis. Tačiau restauruota ji tik 1990 m. Privilegijos restauravimas turėjo apimti keletą procesų: atliktas sausas valymas, pergamento deformacijų tiesinimas, įplyšimų tvirtinimas, trūkstamų fragmentų atkūrimas. Atlikti konservavimo ir restauravimo procesai ne tik pristabdė dokumento senėjimą, bet taip pat išryškino jo autentiškumą ir grožį.
Privilegija dabar ir anksčiau
Privilegija rašyta dvigubame pergamento lape, kurio matmenys – 36,6 x 56,7 cm. Rusvu rašalu lenkų, lotynų kalbomis prirašyti 4 puslapiai. Trečiame puslapyje akvarele nupieštas Telšių miestui suteiktas herbas. Pergamentas – plona medžiaga, pagaminta iš specialiai apdirbtos – „nukalkintos“, išplautos, išdžiovintos ir be plaukų – gyvulių odos (dažniausiai veršiukų, ėriukų, ožiukų, kiaulių). Pavadinimas kilo iš antikinio Mažosios Azijos Pergamo miesto (dabartinė Turkijos teritorija) pavadinimo, kuriame ši medžiaga išrasta II amžiuje pr. Kr. Pergamente buvo rašomi svarbiausi raštai – valdovų privilegijos, popiežių bulės, didikų raštai ir pan. Šie dokumentai nuo kitų skyrėsi ne tik medžiaga, bet dažnai ir išvaizda – pirmųjų raidžių (inicialų) ar net ištisų eilučių paryškinimu, teksto dekoracija, prikabinamais antspaudais.
Remiantis analogiškomis to laikotarpio privilegijomis, manytina, kad Magdeburgo teisės privilegijos, ką tik suteiktos Telšiams, išvaizda, sudėtis galėjo šiek tiek skirtis nuo dabartinės. Tikėtina, kad privilegija buvo sąsiuvinio pavidalo (lapas perlenktas į dvi dalis), įrišta į odinius viršelius, o prie jos šilkine virvute pririštas raudono vaško LDK antspaudas (kuris, beje, ir minimas privilegijos tekste) uždaroje žalvarinėje dėžutėje. Deja, laiko vingiuose pradingo viršeliai, antspaudas. Ir nieko nuostabaus – iš 1791–1792 m. išduotų 74 privilegijų originalų išlikusių žinoma tik kiek daugiau kaip trečdalis.
Originalų ir išskirtinį savo svarba miesto istorijai dokumentą apžiūrėti, perskaityti pilną jo vertimą į lietuvių kalbą iki liepos 13 d. bus galima Žemaičių muziejaus „Alka“ Sakralinio paveldo ekspozicijoje (Katedros a. 6, Telšiai).
