Pastaruosius kelerius metus Plungės rajone stipriai pakritęs santuokų skaičius praėjusiais metais ir vėl išaugo. Štai, Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2009-aisiais tuokėsi 228 įsimylėjėlių poros, 2010-aisiais – 207, o pernai – jau 242.
Be 242 santuokų, pernai registruotos ir 142 ištuokos. Rietavo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pernai registruotos 43 santuokos. Palyginimui: užpernai čia tuoktasi kiek aktyviau – būta 53 santuokų.
Plungės rajone tokių porų, kai vedybinius įžadus pirmąjį kartą davė abu sutuoktiniai, registruota daugiausiai – 166. Porų, kai abu partneriai tuokėsi antrąjį kartą, – 25. Tokių santuokų, kai jaunasis (-oji) tuokėsi pirmąjį kartą, o jo porininkė (-as) – antrąjį, būta 41.
Užregistruotos ir šešios santuokos, kai jaunasis (-oji) tuokėsi jau trečiąjį kartą, o jo partneris (-ė) – antrąjį. Šiuo atveju tą trečiąjį kartą savo laimę bandė daugiausiai vyrai, tačiau buvo ir viena trečiąjį kartą ištekėjusi moteris.
Porų, kurių abu partneriai tuokėsi trečiąjį kartą, – dvi. Registruotos ir dvi santuokos, kai vienas iš partnerių tuokėsi trečiąjį kartą, o kitas – pirmąjį. Abiem atvejais trečiasis kartas teko vyrui.
Vyriausiajam jaunikiui – 66-eri, jis savo laimės paukštę pagauti bandė jau trečiąjį kartą. Vyriškio išrinktajai – 47-eri, ji tuokėsi antrąjį kartą. Vyriausioji nuotaka – 61-erių. Ir ji, ir jos 55-erių jaunikis tuokėsi trečiąjį kartą.
Beveik visų porų jaunosios rinkosi vyro pavardę, tačiau pasitaikė ir vienas „atvirkščias“ atvejis. 25 nuotakos rinkosi vyro pavardę su galūnė „-ė“. Pavardę „per brūkšnelį“, kai jaunoji pasilieka savo mergautinę arba kito vyro prieš tai turėtą pavardę, tačiau prijungia ir naujojo vyro, rinkosi 12 jaunamarčių.
Pavardės apskritai nekeisti (palikti mergautinę ar buvusio vyro pavardę) nusprendė 9 moterys, visos likusios tradiciškai tapo „-ienėmis“ arba, jeigu tuokėsi su užsieniečiu, pasirinko jo pavardę.
Pernai ir vėlei pasitaikė besituokiančiųjų, kurių pavardės išdavė, jog, anksčiau išsiskyrę, jie ir vėlei su tuo pačiu žmogumi jungiasi vedybiniais saitais. Sena meilė nerūdija?..
Kaip visada, daugiausiai santuokų užregistruota vasarą. Štai liepos mėnesį – net 52, rugpjūtį kiek mažiau – 49, birželį – 21 pora. Mažiausiai porų savo likimus sujungė balandį – vos 4. Taip pat nedaug sausio ir vasario mėnesiais – po 9.
Santuokų, kai abu jaunieji kilę iš Plungės rajono, užregistruota 77. Būta keliolika atvejų, kai mūsų rajono gyventojas (-a) tuokėsi su Rietavo savivaldybės gyventoju (-a). Visais kitais atvejais mūsų rajono gyventojai santuoką sukūrė su kilusiais (-iomis) iš įvairiausių Lietuvos kraštų: Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių, Joniškio, Skuodo, Marijampolės, Pagėgių, Ignalinos, Vilniaus, Telšių, Panevėžio Zarasų ir t. t.
Populiariausias amžius santuokai – 26-35 metai. Tokio amžiaus tuokėsi 127 vyrai ir 102 moterys. 17-25 metų amžiaus tuokėsi 62 vyrai ir 96 moterys. 36-45 metų amžiaus – 26 vyrai ir 30 moterų. O vyresni nei 46 metų tuokėsi 25 vyrai ir 14 moterų. Dažniausiai santuokoje vyras keleriais metais vyresnis, tačiau buvo ne vienas atvejis, kai partnerė vyresnė dešimčia ir net keliolika metų už savo vyrą.
Tuokėsi trys nepilnamečių poros. Registruotos 7 santuokos su užsienio šalių piliečiais. Tarp jaunųjų buvo Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos, Ukrainos, Italijos valstybių piliečiai.
Tiesa, reikėtų pažymėti, kad keletas į 2011-ųjų metų įrašus įtrauktų santuokų yra vykusios užpernai ar dar seniau. Apie jas dažniausiai praneša iš užsienio sugrįžę kraštiečiai.
Paskutiniąją metų dieną, prieš pasitinkant Naujuosius metus, sutuokta 10 porų.
Vis populiarėja prieš porą metų įdiegta naujovė, kuomet už porą šimtų litų jaunieji gali pasirinkti norimą santuokos registravimo vietą. 2011-aisiais Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms jaunuosius teko tuokti Žemaičių dailės muziejuje, įvairiose kaimo turizmo sodybose.
