Miestelio šventė vyko keletą dienų. Dvaro svirne pristatytos trys naujos parodos. Meno kolektyvų koncerte, skirtame Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, pagerbti šio krašto šviesuoliai. Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų dieną po šv. Mišių vyko vargonų muzikos koncertas, skirtas Platelių bažnyčios vargonų 100 metų jubiliejui.
Penktadienio vakarą į Dvaro svirną būreliais rinkosi miestelio, seniūnijos žmonės, tautodailininkai, nešini žydinčių jazminų šakelėmis, pinavijų, bijūnų žiedais, skirtais pasveikinti parodų autorius ir rengėjus. Gausiai susirinko ir svečių.
Plateliškiai – Plateliams
Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė pristatė trijų plateliškių kūrybos parodas: žurnalisto ir fotografo Eugenijaus Bunkos – fotografijų, menininkių Rūtos Kavaliauskienės – skulptūrų ir jos dukters Ievos Stumbraitės – tapybos.
E. Bunkos nuotraukose – Platelių miestelio, apylinkių žmonės. Šioje parodoje atskleidžiama tai, kaip jie keitėsi bėgant laikui. Toje pačioje nuotraukose sugretinami prieš 30 ar daugiau metų nufotografuoti ir šių dienų portretai. Nerūpestingi, jaunatviškai guvūs ir laiko, išminties paženklinti veidai… Ir iš plateliškių – Aleksandro Jogmino, Zigmo Rapolavičiaus ir kitų – albumų nuskaitytos nuotraukos. Vieni iš jų žvelgiantys jau Amžinybėn išėję, kiti džiaugėsi, matydami savo ir pažįstamų atvaizdus. Parodos autorius visus kvietė pavartyti savo šeimų, giminės archyvus, leisti perfotografuoti senas nuotraukas ir kitąmet per Petrines vėl pasižiūrėti į savo krašto žmones, o, pasidomėjus jų likimais, gal ir nauja knyga išeitų… Bendruomenės pirmininkas Stanislovas Vyšniauskas sukonkretino tikslą: rašysim projektą, ieškosim pinigų, kad per ateinančias Petrinėms galėtume džiaugtis ne tik paroda, bet ir nuotraukų apie Platelius ir plateliškius albumu.
Garsi medžio skulptorė Rūta Kavaliauskienė Plateliuose apsigyveno prieš dvejus metus.
R. Kavaliauskienė gimė 1952 m. Kaišiadoryse. Augo Rokiškyje. Baigusi Rokiškio vidurinę mokyklą, mokėsi Kaune, Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, kur įgijo medžio meninio apdirbimo specialybę. Nuo 1975-ųjų gyveno Plungėje, dirbo liaudies dirbinių įmonėje „Minija“. Iš pradžių dailininke, vėliau vyriausiąja dailininke, etalonų kūrėja. Anot autorės, tuo metu susiformavo jos kūrybinis braižas, meninis mąstymas. Į pasaulį ėmė skristi jos mediniai paukščiai, angelai, dievai, medinės moterys… Nuo 1985 ųjų – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 1989-ųjų – laisva menininkė, jos medinukai keliauja po įvairias parodas, apsigyvena privačiose kolekcijose. Surengė 10 autorinių parodų, 2000-2006 m. dalyvavo Hamburgo Pasaulio Menų muziejuje rengiamose meno ir amatų mugėse. Ne kartą dalyvavo Rokiškio muziejuje rengiamoje respublikinėje medžio drožėjų parodoje-konkurse Lionginui Šepkai atminti. 2003 m. tapo šio konkurso laureate, 2005 m. – Lietuvos tautodailės parodos-konkurso „Aukso vainikas“ laureate.
Autorė sakė, kad jai labai gera gyventi Plateliuose: čia gražus dangus, daug gerų ir įdomių žmonių, čia gera kurti. Tai bylojo ir jos išskaptuotos skulptūros – ypatingą ramybę spinduliuojantys angelai: Ankstyvo ryto, Rudens, Vakaro, Siberijos pelkės, Jurkšų kaimo, trys dvasios: Žemės, Ežero ir Smėlio.
Greta R. Kavaliauskienės skulptūrų įspūdingai atrodo jos dukters Ievos tapyti paveikslai.
I. Stumbraitė gimė 1981 m. Plungėje. Mokėsi Akademiko Adolfo Jucio vidurinėje bei meno mokyklose. 1997-2000 m. mokėsi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, 2000-2004 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo sienų tapybos specialybę, menų bakalauro laipsnį. Tęsė sienų tapybos ir restauravimo studijas, įgijo menų magistro laipsnį, jai suteikta antros kategorijos sienų tapybos restauravimo kvalifikacija. Ieva restauravo ir konservavo sienų tapybą Vilniaus Bernardinų ir Bazilijonų vienuolynuose, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedroje bazilikoje, Lietuvos kultūros ministerijos pastate ir kitur. Dabar gyvena ir kuria Plateliuose.
Sveikindama parodų autorius, seniūnė Danutė Rapolavičienė sakė, jog Plateliams sekasi, nes turi gerų kūrybingų žmonių, atsiranda ir naujų.
Anot Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus Giedriaus Norvaišo, dvaro svirne dažnai pristatomos naujos parodos leidžia jaustis taip, tarsi gyventumėm didmiestyje.
Gražius vienų kitiems tariamus žodžius dosniai lydėjo mokytojos Dianos Paulauskienės ir jos mokinių – Platelių gimnazijos folkloro ansamblio – giesmės, dainos, muzika.
Pagerbta Tėvynė ir žmonės
Šeštadienį jungtinį plateliškių meno kolektyvų koncertą, skirtą Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, dovanojo vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai, gimnazijos dainininkai, vadovaujami D. Paulauskienės, Gintarės Serepinienės ir Gintaro Valavičiaus ugdomi šokėjai, meno mokyklos pučiamųjų orkestras, akordeonininkai, vadovaujami Virginijaus Valančiaus, Jurgitos Razmaitės, Gintališkės kapela, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelee“, liepos 3-iąją išvykstantis į Vilnių dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Amžių sutartinė“. Iškilmingoje ir jaukioje aplinkoje nuoširdžiai už Plateliams nuveiktus darbus padėkota vyresniesiems seniūnijos bendruomenės nariams: Stanislavai Stripinienei, surinkusiai krašto tautosaką, Aldonai Žalimienei, įkūrusiai kraštotyros muziejų, Petrui Sadauskui – už buriavimo sporto puoselėjimą, Algirdui Narmontui – už meilės šachmatams ir geografijai ugdymą, Virginijai Strakšytei – už meilę mokiniams, poezijai ir renginių vedimą, Julijai ir Rimantui Valavičiams, Stanislovui Mikašauskui – už darbus Plateliams, Kaziui Striaupai ir Vytui Jaugėlai – už kūrybą, Antanui Katkui – už Beržoro Kryžiaus kelio koplyčių atstatymą.
Sekmadienį, Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų dieną, vargonų muzikos koncertu paminėta 100 metų sukaktis, kai 1909-ųjų vasarą Platelių bažnyčioje sugaudė žymaus instrumentų meistro Jono Garalevičiaus padaryti vargonai. Apie tai daugiau rašysime kitame „Plungės“ numeryje, priede „Vakarų Lietuva“.
