![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Senasis kultūros paveldas – piliakalniai – yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas mūsų krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas. Tai – kalvos ir krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Jos sunyko, jų vietos –
piliakalniai – liko.
Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst.–XIII a.), Grigaičių (II tūkst. pr.), Mikytų (I tūkst.–XIII a.), trys Pūčkorių (I tūkst.–II tūkst. pr.), Užpelkių (I tūkst.), Žernių (I tūkst.), Žemaičių Kalvarijos (Gardų) (I tūkst.–XIII a.), Šarnelės su gyvenviete (I tūkst.–XIII a.) ir Medsėdžių su priešpiliu (I tūkst. prieš Kr.–II tūkst. po Kr. pr.).
Medsėdžių piliakalnis neseniai įtrauktas į piliakalnių sąrašus. Prieš kelerius metus jį atrado Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Saulius Sidabras.
Stirbaičių piliakalnis (I tūkst.) apie 1970 metus sunaikintas – nukastas, likęs karjeras vėliau rekultivuotas.
Labiausiai žmonėms matomas ir žinomas nedidelis Užpelkių piliakalnis, prie kurio yra kelių į Dovainius, Platelius ir Alsėdžius kryžkelė (tiesiant asfaltuotą kelią dalis piliakalnio nukasta). Kitas piliakalnis – Žemaičių Kalvarijos – svarbus ir unikalus ne tik archeologine, istorine, bet ir sakraline verte. Ant Žemaičių Kalvarijos (Gardų), dar vadinamo Šv. Jono, kalno XVII amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pastatytos dvi Kristaus kančios kelio koplyčios (medinė trečioji „Jėzus meldžiasi alyvų sode“ ir mūrinė ketvirtoji „Viešpats Jėzus suimamas“). Įdomų archeologinį kompleksą sudaro du Gegrėnų piliakalniai, du kapinynai ir senovės gyvenvietė. Čia prieš kelerius metus įrengtas 1,6 km pažintinis pėsčiųjų Gegrėnų piliakalnių takas.
Piliakalniai mažai tyrinėti. 1986 m. prof. dr. V. Žulkus tyrinėjo Grigaičių piliakalnį, kituose atlikti tik žvalgomieji arba nedideli tyrimai.
Kažkada piliakalniai mūsų protėvius saugojo nuo priešų, o dabar šie kalnai ir kalneliai, apipinti legendomis, yra neatsiejamas kraštovaizdžio akcentas, Lietuvos pasididžiavimas, stiprybės šaknys. Tad 2017-aisiais – Piliakalnių metais – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija numato organizuoti piliakalniams pažinti įvairius pėsčiųjų žygius, talkas ir kitus renginius.
Informaciją apie numatomus renginius skelbsime direkcijos interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Pirmasis pėsčiųjų žygis į Grigaičių piliakalnį vyks balandžio 29 dieną. Norintieji keliauti renkasi prie Babrungėnų malūno 10 valandą ryto.