Panašiai kaip filme „Dvylika kėdžių“ vyko atsiskaitymai už kėdes, taip dabar pas mus atsiskaitoma už projektinius darbus – pirmiau sumokami pinigai ir tik paskui atliekami darbai. Taip nutiko ir tvarkant Oginskių dvaro parką, ir renovuojant Plungės kultūros centrą. Pinigai rangovams jau atseikėti, o neatliktų arba nekokybiškai atliktų darbų – dar tikrai nemažai.
Objektas neįvertintas, pinigai sumokėti
Antradienį posėdžiavusiems Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariams pateikta informacija apie projekto „M. Oginskio dvaro pritaikymas kultūros ir turizmo reikmėms“ vykdymo eigą ir apie Plungės kultūros centro renovaciją.
M. Oginskio dvare įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas komiteto nariams priminė, jog parke atliktus tvarkomuosius paveldosaugos darbus balandžio 21-ąją jau vertino Valstybinė komisija. Tačiau darbų priėmimo aktas liko nepasirašytas. Rasta daug broko, kurį rangovas – UAB „Alfva“ – per šį mėnesį turėtų pašalinti. Antrąkart komisija rinksis birželio 4-ąją.
Anot A. Bakanausko, kai kurį broką rangovai tvarko, pavyzdžiui, akmenimis grįstąjį taką. Tačiau kai kurių darbų imtis net neketina – nevalo pirmojo tvenkinio, iš kurio, kaip sakė muziejaus direktorius, turėtų būti iškabinta atsiradusi salelė ir suteikta ovalo forma. Deja…
„O pinigai už darbus ar jau sumokėti?“ – klausė komiteto pirmininkas Vytautas Jonutis. Paaiškėjo, jog taip – milijoninės sumos į „Alfvos“ sąskaitą subyrėjo dar praėjusiais metais, o dabar, praėjus pusmečiui, tenka reikalauti, kad darbai būtų užbaigti, o brokas – ištaisytas. Tačiau po to, kai atsiskaityta, kokybės išreikalauti gana sudėtinga.
Direktoriaus nuomonė – niekinė
A. Bakanauskas sakė susiduriąs ir su dar viena problema – būdamas dvaro naudotoju, neturi įgaliojimų kištis į vykdomus darbus. „Aš kasdien esu vietoje, puikiai matau, kas daroma gerai, o kas – ne. Visa tai pasakau, bet daug kam neįtinku, dažnai girdžiu sakant, kad užsakovas – Savivaldybė, o aš – niekas, todėl mano nuomonė neįdomi“, – piktinosi muziejaus direktorius. Komiteto nariai A. Bakanauskui pritarė: įstaigos vadovas negali būti niekas, jis turi būti įtrauktas į projekto komandą ir gauti teisę išsakyti savo nuomonę bei pretenzijas.
Komiteto nariai pasidomėjo, kokį vaidmenį šiame projekte vaidina Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyrius. Pasirodo – jokio. Šis skyrius į projektą nesikiša – esą neturi tam įgaliojimų. „Kokių dar įgaliojimų jums reikia? Jūsų funkcija – žiūrėti, kontroliuoti. Kiekviename projekte turite groti pirmuoju smuiku, o ne laukti įgaliojimų. Aklai pasitikėti techniniu prižiūrėtoju negalima. Juk, gali būti, Savivaldybė jam moka, kad prižiūrėtų, o kita pusė – kad neprižiūrėtų“, – Vietos ūkio skyriaus vedėjai Živilei Bieliauskienei priekaištavo komiteto narys Robertas Endrikas.
Analogiška padėtis
Komiteto narių netenkino ir naujienos apie Plungės kultūros centro renovaciją. Situacija kone analogiška – pinigai konkursą laimėjusiai UAB „Pireka“ atiduoti, o darbai dar neatlikti. „Ar tik nebus taip, kad ta „Pireka“, pasiėmusi pinigus, bet nebaigusi darbų, ims ir dings iš horizonto?“ – retoriškai klausė V. Jonutis. Ydinga praktika piktinosi ir R. Endrikas: „Pinigus išleidžiam, o darbų neužbaigiam ir kokybės išreikalauti nebegalim.“
Ž. Bieliauskienės teigimu, bendra kultūros centro renovacijos projekto vertė yra beveik 9 mln. litų. Pernai darbams skirtas 1 milijonas, šiemet planuojama gauti tiek pat. „O už kokią sumą neatlikta darbų? – klausė komiteto pirmininkas. – Oficialiai reikalauju: noriu matyti neatliktų darbų sąrašą ir jų sąmatą. Juolab kad pinigai už juos jau sumokėti.“ Anot Vietos ūkio skyriaus vedėjos, tokių darbų išties esama, bendra jų sąmata – daugiau nei 800 tūkst. Lt.
Sutaupė…
Komiteto narius domino ir dar vienas dalykas – kodėl stogas šiltintas ne akmens vata, kaip buvo numatyta projekte, o triskart pigesniu putų polistirenu. „Gavom pinigų mersedesui, o kažkodėl nusipirkom žigulį. Sutaupėm? O kas iš to? Visi užsakovai nori, kad būtų padaryta kuo kokybiškiau, o Plungės savivaldybė sutinka, kad brangesnės ir kokybiškesnės medžiagos būtų pakeistos gerokai prastesnėm. Aš to niekaip nesuprantu“, – pyko V. Jonutis.
Ž. Bieliauskienės teigimu, ekspertai patvirtino, kad putų polistirenas nėra prastesnis už akmens vatą. O sutaupytus 133 tūkst. litų tikrai būsią kur panaudoti.
„Pakazucha“
Priekaištų dėl kultūros centro renovacijos turėjo ir R. Endrikas. Anot jo, keista, kad pirmiausia šiltinamos ne šiaurinėje, o pietinėje pusėje esančios pastato sienos. „Juk šiltiname tam, kad būtų šilčiau, kad justume teigiamą energetinį efektą. Šiuo atveju jokio efekto nebus, nes šiltinamos ne tos sienos. Taigi pinigus išleisime, o sutaupyti nesutaupysime. Kodėl taip daroma? Juolab kad dabar neaišku, kada bebus skirta pinigų kitoms sienoms sutvarkyti“, – kalbėjo komiteto narys.
Pasirodo, pietinės pusės sienos šiltinamos dėl to, kad Miesto šventės metu pastatas kuo gražiau atrodytų. Mat sienos bus ne tik apšiltintos, bet ir atlikta apdaila. „Vadinasi, viską darote tik dėl „pakazuchos“, o tokie rodikliai, kaip šiluma ir nauda, jums nesvarbūs. Juk kur kas didesnis efektas būtų, apšiltinus į kiemą išeinančias sienas“, – kalbėjo R. Endrikas.
Gal samdyti kitą prižiūrėtoją?
Ž. Bieliauskienė nesutiko su komiteto narių priekaištais, kad ir šis projektas menkai kontroliuojamas. „Taip nėra. Šį projektą esu griežtai paėmusi į savo rankas ir nenuolaidžiauju. Tačiau turiu bėdų su techniniu prižiūrėtoju – jis turėtų palaikyti užsakovą – Savivaldybę, bet dažniau stoja rangovo pusėn. Todėl tenka pakariauti“, – pasakojo skyriaus vedėja.
O rangovą – UAB „Pireka“ – esą reikia ypač akylai sekti – vis bando apgauti. „Tai ne tokio dydžio veidrodžius atvežė, tai pisuarų sertifikatus suklastojo. O techninis prižiūrėtojas rangovą užstoja“, – tęsė Ž. Bieliauskienė.
Tą patį kalbėjo ir vicemeras Juozas Šlepetis: „Tie techniniai prižiūrėtojai – tikri ereliai. Nuolat atsikalbinėja, puola įrodinėti savo.“
Ž. Bieliauskienės ir J. Šlepečio pasisakymai komiteto nariams sukėlė abejonių: ar tik nereikia pagalvoti apie kitą – objektyvesnį – techninį prižiūrėtoją? Prie šio klausimo dar bus grįžta. Mat nutarta, jog informaciją apie minėtųjų projektų eigą turi išgirsti visa Savivaldybės taryba.
