Štai ir viskas – vasara skaičiuoja paskutines savaites, rūsiuose rikiuojasi gėrybių atsargos. Nelabai patinka nuolatinė drėgmė, bet ir ruduo savotiškai gražus, ypač kai medžiai nusidažo įvairiomis spalvomis, o nukritę lapai šiugžda po kojomis.
Tuoj atgis gatvės, vaikai patrauks į mokyklas. Net plaukai piestu stojasi pagalvojus, kiek teks patuštinti piniginę, kol supirksiu atžaloms reikalingus mokyklos reikmenis. Gerai nors tiek, kad ne pirmieji metai. Anądien girdėjau, kad būtiniausių mokyklinių reikmenų krepšelis kainuoja apie 20 eurų. O kur dar kuprinė? Na, bent jau man tai negresia – vaikai į mokyklą keliaus kad ir su pabodusiomis, ne pirmus metus skaičiuojančiomis kuprinėmis. Ko gero, net neverta kalbėti apie tuos, kurie savo atžalas į mokyklą išleidžia pirmą kartą. Štai čia tai tikras iššūkis piniginei.
Kad jau prakalbome apie pinigus, ta tema ir tęskime. Švelniai tariant, juokas pro ašaras – viešojoje erdvėje pasirodė teisingumo ministro pastebėjimas, kad mūsų šalyje tos pačios prekės kainuoja brangiau nei kitose valstybėse. Tikrai toks jausmas, kad ministerijos vadovas „n“ metų gyveno ne Lietuvoje ir šito nežinojo. Jau seniai apie tai kalbos netyla. Svarbiausia, ko gero, ne tai, kad visi tai žino, o kas turėtų įvykti, kad taip nebūtų. Kur sprendimai? Nors iš kitos pusės pažiūrėjus, jei yra paklausa, yra ir pasiūla. Jeigu perka už tokią kainą, kodėl nepardavus?
Dabar planuojama sutrumpinti prekybos centrų darbo laiką ar uždrausti jiems dirbti sekmadieniais. Tiesą sakant, man nuo to nei šilta, nei šalta. Nematau problemos, jei ir nedirbs. Nors diskusijų šis svarstymas sukėlė nemažai. Vieni pyksta, kad valdžia tik drausti moka, kiti tokią mintį palaiko, nes ir prekybos centrų darbuotojams reikia pabūti su šeima sekmadieniais. O man smalsu, kas iš tikrųjų slepiasi po tuo. Gerai, jei bent kiek atsigaus smulkioji prekyba, bet… Kas gali garantuoti, kad smulkieji prekybininkai nesugalvos kilstelėti kainų tiek, jog lauksi, kol tas prekybos centras dirbs, kad pigesnės duonos, kruopų ar pieno nusipirktum.
Tiesa, kam jau kam, o vaikams iki aštuoniolikos metų pieno tikrai netrūks. Juk kiekvienas privalės per dieną išgerti po stiklinę pieno mokykloje, darželyje. Bandau įsivaizduoti, kaip vienuoliktokai vorele, lydimi klasės vadovo, keliauja į valgyklą atsiimti savo porcijos. Nesakau, kad tai blogai, bet gal bent jau čia leiskime nuspręsti patiems vaikams, nori jie to pieno ar ne. Nors prisimenu, kaip dičkis, būdamas pradinukas, iš mokyklos parnešė gal du litrus pieno. Kažkokia panaši akcija ir tada vyko. Apskaičiavo, kiek vaikui priklauso, ir atidavė į namus parsinešti. Prisipažinsiu – nesupykau. Kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Jei ir dabar taip bus, taip pat nesupyksiu – vis keli eurai susitaupys.