Pirmieji žingsniai link kurortinės teritorijos žengti

Kadenciją baigusi Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė atsisveikindama paminėjo tris norus, skirtus mūsų rajonui. Vienas iš jų – kad Plateliai taptų kurortine teritorija. Panašu, kad mažais žingsneliais link to judama. Praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje Platelių seniūnas, Platelių – kurortinės teritorijos – iniciatyvos plėtrai sudarytos darbo grupės vadovo pavaduotojas Robertas Šimkus politikams pristatė šios grupės nuveiktus darbus.

Reikalavimai
R. Šimkaus teigimu, darbo grupė atsirado tam, kad pagaliau ilgai brandinta mintis, jog Plateliai turi tapti kurortine teritorija, įgautų realesnį pavidalą nei tik kalbėjimas. Yra du kurortinių teritorijų tipai – kurortas ir kurortinė teritorija. Šiuo atveju kalbama apie pastarąją. Tai yra Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai, kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.
Šiuo metu Lietuvoje yra 5 kurortinės teritorijos: Zarasai, Ignalina, Kauno rajonas su Kulautuva, Zapyškiu ir Kačergine, Trakai ir Anykščiai. Kaip sakė R. Šimkus, žvelgiant į žemėlapį nesunku pastebėti, kad visos kurortinės teritorijos – Rytų Lietuvoje, o kurortai – pietinėje dalyje ir pajūryje. Tai, kad centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje tokių teritorijų nėra, anot kalbėjusiojo, – dar didesnė motyvacija turėti kurortinę teritoriją Žemaitijoje.
„Aišku, tai nėra vien tik užgaida, reikia atitikti ir tam tikrus reikalavimus“, – teigė pranešėjas.
Kad vienai ar kitai teritorijai būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, yra keliami bendrieji ir specialieji reikalavimai. Iš bendrųjų reikalavimų svarbesni būtų tai, kad reikia patvirtinti tos teritorijos ribas, pažymėtas savivaldybės bendrajame plane, teritorijoje turi būti kempingas ar turistinė stovyklavietė, paplūdimys, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, turi būti vykdomos prevencinės priemonės, kad kurortinėje teritorijoje nebūtų erkinio encefalito arba Laimo ligos endeminių židinių ir pan.
Iš specialiųjų reikalavimų – užtikrinti, kad per kurortinę teritoriją nevažiuos tranzitinio krovinio transporto priemonės, kad paslaugos bus teikiamos visus metus, kad bus ne mažiau kaip viena sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicinos reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, kad veiks apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, turizmo informacijos centras arba jo filialas. Taip pat turi būti ne mažiau kaip dvi įstaigos, teikiančios kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas ar organizuojančios edukacinius, pažintinius renginius, turi būti poilsiavietės, iš kurių bent trys pritaikytos žmonėms su negalia, ne mažiau kaip trys viešojo maitinimo įstaigos.
Kas nuveikta ir planai
Sudaryta darbo grupė praėjusiais metais daugiausia dėmesio skyrė situacijos, teisės aktų, tvarkos aprašų analizei. Kovo pabaigoje susitiko su kolegomis iš Kauno rajono savivaldybės, kur kurortinė teritorija jungia tris anksčiau minėtus miestelius – Zapyškį, Kačerginę ir Kulautuvą. Paruoštas preliminarus kurortinės teritorijos žemėlapis. Telšių regiono plėtros prioritetiniame veiklų plane 2023–2030 m. numatyti „Šeirės“ poilsiavietės ir paplūdimio įrengimo darbai.
Platelių seniūnas minėjo, jog į planuojamą kurortinę teritoriją patenka Platelių, Beržoro, Ilgio ežerai, Platelių miestelis, Beržoras, Paplatelės kaimo pusė su Šaltojo karo muziejumi. „Buvo stengiamasi padaryti taip, kad patektų kuo daugiau apgyvendinimo, maitinimo įstaigų, muziejų“, – reziumavo pranešėjas. Kurortinė teritorija užima 3 822 ha plotą.
Kalbėdamas apie planuojamus „Šeirės“ stovyklavietės tvarkymo darbus R. Šimkus priminė, jog praėjusiais metais ji perėjo Plungės rajono savivaldybės žinion, dabar ją prižiūri Platelių seniūnija. Norima įrengti vietą atvykusiems turistams apsistoti, pastatyti medines pavėsines, persirengimo kabinas, įrengti laužavietes, antros grupės nesudėtingas patalpas su higienos poreikiams skirtomis patalpomis, sutvarkyti teritorijos infrastruktūrą. Platelių maudyklos zonoje, vadinamojoje „Obelėlės“ maudykloje turėtų atsirasti inžinerinės komunikacijos, higienos statiniai, geriamojo vandens kolonėlė, fizinio aktyvumo, žaidimų zona, gelbėtojų bokštelis ir pan. Visa infrastruktūra bus pritaikyta neįgaliesiems. Preliminariai visa tai gali kainuoti apie 3 mln. eurų, kuriuos tikimasi gauti iš Regionų plėtros tarybos.
Pastebėjimai
Posėdžiautojams išklausius informaciją, Savivaldybės tarybos narys Adomas Zamulskis atkreipė dėmesį į reikalavimą dėl sveikatos priežiūros įstaigos. „Tai vienas sudėtingiausių reikalavimų, kuriuos mums reikėtų įvykdyti. Tiesiogiai kažko padaryti negalime, manome, kad čia turėtų ateiti paslaugas teikianti gydymo įstaiga ar privatus verslas. Viliamės, kad, darant tam tikrus žingsnius, kažkokią naudą ar galimybę pamatys ir verslininkai“, – sakė R. Šimkus.
Į tarybos nario Liudo Skieraus klausimą, kada bus parengtas kurortinės teritorijos planas, tiksliau atsakė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys. Pasak jo, iki kurortinės teritorijos ribų patvirtinimo plano rengimo visų pirma turi būti parengtas ir tarybos patvirtintas bendrasis rajono planas, kuris šiuo metu užstrigęs planuotojų rankose dėl gausybės klaidų ir pastabų. Labiausiai tikėtina, jog bendrąjį rajono planą tarybos nariai patvirtinti galės rugsėjį, tad tik tada bus galima žengti kitus žingsnius dėl kurortinės teritorijos ribų patvirtinimo plano.
„Nereikia sustoti. Kai buvome Kauno rajone, taip ir sakė, kad turime dirbti, nes procesas – ilgas. Nereikia bijoti kurortinės teritorijos. Manau, jog nacionaliniame parke apribojimų yra daugiau“, – kalbėjo opozicijos lyderis, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Tiesa, jis siūlė apie planus informuoti visuomenę, pasikalbėti su bendruomene: „Kad nebūtų taip, jog mes darome, o vėliau Platelių bendruomenė pradės kelti pretenzijas dėl to, kad ten turistų daugiau, kad nori ramybės ir pan. Reikia kalbėti apie naudą, kas gali būti, ką rajonas, vietiniai gyventojai, jų verslas gautų iš to.“
Dėl viešinimo R. Šimkus sutiko, tačiau, pasak jo, tam dar reikia atlikti ir konkretesnius darbus, o dabar darbo grupė bando viską sudėlioti taip, kad galėtų visiems pristatyti. „Bet yra geras pavyzdys. Kaip aš sakau, džinas išlindo iš butelio, kai Švietimo, kultūros ir sporto komitete (balandžio mėnesį) buvo pristatytas šitas klausimas. Kitą dieną ar po kelių dienų pasipylė skambučiai iš radijo ir kitur. Visi susidomėjo, kaip čia Plateliai siekia tapti kurortine teritorija. Tai reiškia, kad žinutę esame paleidę ir jos jau negalime „uždusinti“. Mes dar turime paruošti viešinimo strategiją ne tik Plungėje ar Plateliuose, bet ir visai Lietuvai, formuodami nuomonę, kad Plateliai jau be penkių minučių – kurortinė teritorija“, – dėstė Platelių seniūnas.