Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje pristatyta, kaip vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų modernizacija Plungės mieste ir rajone. Yra kuo pasidžiaugti – renovacijai ruošiasi du namai kaimuose, iš mirties taško pajudėjo ir Plungės devynaukščio atnaujinimo reikalai.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Kazys Milierius, savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ daugiabučius namus administruoja jau 23 metus. Šiuo metu įmonė prižiūri 145 daugiabučius, 49 iš jų – kaimo seniūnijose. Tarybos sprendimu nuo 2013 m. „Plungės būstui“ buvo pavesta administruoti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Įmonė šią programą administruoja ne tik mūsų savivaldybėje – padeda dar dviem. Viena iš jų – kaimynė – Rietavo savivaldybė.
Specialistas trumpai priminė, jog, renovavus daugiabutį namą, jo gyventojai turi naudos. Visų pirma padidėja būsto vertė, mažiau sunaudojama šilumos, pailgėja namo eksploatacijos laikas, taip pat į aplinką išmetama mažiau CO2 dujų. Pasak K. Milieriaus, valstybės parama renovacijai nesikeitė ir yra 30 proc. Gegužės 31 dieną baigėsi 9-ojo kvietimo terminas. Papildomą 10 proc. paramą iki šiol galėjo gauti daugiabučiai, kurie įsirengia
arba atsinaujina šilumos punktą bei įsirengia balansinius ventilius. Šiuo metu ši parama padidinta iki 20 proc.
Anot pranešėjo, Lietuvoje atnaujinta 12 proc. daugiabučių namų, mūsų rajone – 23 proc. (93 daugiabučiai namai).
9-ajam etapui nupirkta 12 investicinių planų, visi jie pateikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai. „Tarp tų dvylikos yra ir pirmosios kregždės kaimo teritorijose: Šateikiuose, Bažnyčios g. 7, ir Nausodžio seniūnijos Stonaičių kaime, Tuopų g. 7“, – pasidžiaugė specialistas. Šiuo metu renovuojama 13 daugiabučių namų, o „Plungės būstas“ administruoja kreditinių sutarčių už daugiau nei 9 mln. eurų.
Žinoma, prasidėjus renovacijai kyla ir problemų. Specialisto teigimu, dažniausiai jų būna dėl pasyvaus gyventojų įsitraukimo į atnaujinimo procesus. Tai susiję su didėjančiomis renovacijos kainomis. Koją kiša ir prieštaringos gyventojų nuomonės, investicijų planų keitimas, rangovų terminų nesilaikymas. „Turiu realų pavyzdį: Plungėje, Lentpjūvės g. 3, visą mėnesį prie cokolio šiltinimo darbų dirbo 2 vyrai. Sustojus ir pasikalbėjus paaiškėjo, jog įmonė neišlaikytų daugiau darbuotojų“, – dėstė K. Milierius.
Be to, kad renovacija pradėta kaimuose, specialistas pasidžiaugė ir tuo, kad iš mirties taško pajudėjo Plungės devynaukščio atnaujinimo darbai. Tiesa, iki tol reikėjo nueiti kryžiaus kelius: 6 ar 7 kartus skelbti konkursą, du kartus keisti įkainį, namo paskirtį iš bendrabučio pakeisti į gyvenamąją, atlikti kadastrinius matavimus. „Devynaukštis buvo probleminis vien dėl lifto ir nuo Klaipėdos pusės byrančios sienos konstrukcijos“, – reziumavo specialistas.
„Jau susiduriame su tuo, kad pradedame marginti penkiaaukščius, t. y. kai plytelėmis atnaujintas daugiabutis po kurio laiko pradeda reikalauti kosmetinio pataisymo, tačiau reikiamų plytelių nebėra. Ar nebūtų galima pasiekti, kad rangovai kažkiek jų paliktų tokiems atvejams?“ – svarstė komiteto narys Linas Ramanauskas.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Petkus domėjosi, ar dėl to, kad rangovai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nenukenčia darbų kokybė. Pasak K. Milieriaus, su kokybe didelių problemų nekyla, nes ypatingai dirbama su technine priežiūra. „Net ir seminaruose būdavo akcentuojama „laužti“ techninį prižiūrėtoją, kad tinkamai atliktų savo darbą“, – pabrėžė jis.