Balandžio 30-ąją plungiškiai buvo kviečiami į viešą Plungės miesto Vytauto ir Paprūdžio gatvių dalių su prieigomis sutvarkymo projektinių pasiūlymų pristatymą. Atvyko keli asmenys, tačiau ne visų jų klausimai buvo susiję su ketinamu įgyvendinti projektu.
Gatvės ir šaligatviai
Projektą parengė ir plungiškiams pristatė uždarosios akcinės bendrovės „Atamis“ projekto vadovas Rimvydas Juodka. Apie susisiekimo dalį kalbėjo Šarūnas Bakšys, o apie architektūrinę – telšiškis architektas profesorius Algirdas Žebrauskas.
Kaip sakė projektuotojai, rekonstrukcija numatyta Vytauto gatvėje nuo Savivaldybės pastato iki Birutės skersgatvio, o Paprūdžio gatvėje – nuo „Sodros“ iki gatvės galo – Plungės jūros.
Kaip minėjo už
susisiekimo dalį atsakingas Š. Bakšys, Vytauto gatvės važiuojamosios dalies plotis svyruoja nuo 7,8 m iki 10,1 m. Iš abiejų gatvės pusių – šaligatviai. Atkreiptas dėmesys, kad tose vietose, kur šaligatvio danga – trinkelės, jo būklė gera, o štai vietose, kur paklotos betoninės plytelės, saugiam judėjimui pavojus kyla. Rekonstravus Vytauto gatvę važiuojamoji dalis bus dviejų eismo juostų, bendras plotis – 7 metrai. Taip pat numatytos automobilių sustojimo vietos. Prie Savivaldybės pastato būtų sutvarkyta visa aikštė, automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje bus ir vietų neįgaliųjų mašinoms. Svarstoma, kad reikėtų elektromobiliams įruošti dvi vietas su įkrovimo kolonėlėmis.
Autobusų sustojimo vietos nesikeistų. Nuo J. Biliūno gatvės iki bažnyčios siūloma padaryti lygiagretų automobilių statymą. Prie bažnyčios bus nauja pėsčiųjų perėja. Prie Šv. Jono Krikštytojo parapijos pastato – automobilių sustojimo vietos.
Šiek tiek didesni pokyčiai laukia Paprūdžio gatvės. Čia bus keičiamas eismo organizavimas. Nuo Birutės skersgatvio iki Paprūdžio gatvės pabaigos – vienos krypties eismas.
Pristatyme Savivaldybės tarybos nariui Robertui Endrikui užkliuvo už akių, kad Vytauto gatvės važiuojamoji dalis kai kur siaurinama. „Važiuojamoji dalis išliks pagal reikalavimus, tiesiog kai kuriose vietose pietinėje gatvės pusėje bus paplatinti šaligatviai“, – paaiškino projekto rengėjai.
Beje, kalbėta ir apie tai, jog automobilių sustojimo vietos nuo važiuojamosios dalies nebebus atskirtos linija, tas vietas planuojama iškloti trinkelėmis.
Tarybos narys Liudas Skierus domėjosi, ar nebuvo galima suplanuoti dviračių takų. Projektuotojai atsakė, kad, laikantis visų reikalavimų išlaikyti tinkamus atstumus, dviračių takams neužtenka vietos. Norint įrengti tokį taką tektų ko nors atsisakyti, gal automobilių sustojimo vietų. „Toje gatvėje, kur vyksta verslas, nepalikti vietos mašinoms sustoti būtų nelogiška“, – kalbėjo jie.
Gražieji dalykai
Architektūrinius sprendinius susirinkusiesiems pristatė telšiškis A. Žebrauskas.
Pasak architekto, ieškant sprendinių buvo siekiama, kad jie turėtų ryšį su Babrungo slėniu naudojant panašias medžiagas ir kt. Savivaldybės pastatas ir erdvės aplink – reprezentacinė miesto dalis, kur atvyksta svarbūs asmenys, ateina gyventojai. Todėl planuojama, kad atsižvelgiant į tai, jog pastate vyrauja kolonos, tvarkant aikštę šitas akcentas taip pat atsispindėtų. Juostos būtų iš pilko granito.
Taip pat numatomi keturi vejos plotai. Galvojama ir apie papildomų magnolijų pasodinimą. Žadama iš akmens padaryti keturis suoliukus, atskyrimus suformuoti iš karpomų medelių.
Projektiniame pasiūlyme nurodyta ir tai, kad Savivaldybės pastatą apšvies devyni žibintai. Be to, vienoje gatvės pusėje planuojama daryti atitvarus, kad žmonės per gatvę neitų kur sugalvoję. Prieš Savivaldybę Vytauto gatvėje atsiras įlaipinimo ir išlaipinimo aikštelė.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios prieigas A. Žebrauskas siūlo tvarkyti išlaikant principinį mašinų aikštelės suplanavimą: dvi aikštelės, kuriose tilptų 21 automobilis, taip pat numatant vietas, skirtas neįgaliesiems.
Aplink varpinę siūloma suformuoti didelį skaldytų akmenų grindinio plotą. A. Žebrausko manymu, toje zonoje būtų galima pastatyti taktilinį žemėlapį, pritaikytą regėjimo negalią turintiems asmenims, prie gatvės iš abiejų pusių įrengti užvažiuojamas įlaipinimo ir išlaipinimo vietas.
Prie Šv. Jono Krikštytojo parapijos namų numatoma įruošti laiptus ir pandusą, kad fizinę negalią turintys asmenys, mamos su vežimėliais ar sunkiau judantys asmenys lengvai galėtų patekti į Paprūdžio gatvę ar parapijos namų cokolinį ir pirmą aukštą. Taip pat įrengti nedidelę rekreacinę zoną, kurioje būtų fontanas ir keturi suolai. Pasodinti du medžius, pastatyti du parko tipo šviestuvus.
„Būtų galima pagalvoti ir apie tai, kad ant fontano kolonos stovėtų šv. Jono Krikštytojo statulėlė. Tai įprasmintų tą vietą“, – mintimis dalijosi A. Žebrauskas.
Pastabos ir pasiūlymai
Baigę pristatymą, projektuotojai paminėjo, jog iš Paprūdžio gatvės gyventojų gavo pasiūlymą dėl dujotiekio projektavimo.
Kaip paaiškino Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, Savivaldybė kreipsis į ESO ir informuos apie planus įgyvendinti projektą, kad ESO atliktų savo darbus iki jo pradžios.
Atvykusiems gyventojams patarta surinkti parašus ir kreiptis į ESO su prašymu, kad pageidauja turėti gamtines dujas, tada esą reikalai greitai pajudėtų.
Susirinkusiesiems kilo klausimų ir dėl pėsčiųjų perėjos prie bažnyčios. Suabejota, ar ji tinkamoje vietoje, ar matomumas geras, ar neįvyks nelaimė. Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis paaiškino, kad perėja bus iškili, tad vairuotojai greitį tame ruože tikrai sumažins.
„Vanduo gal ir malonu, skulptūra irgi puiku, bet ar ne per daug tų fontanų?“ – svarstė L. Skierus. Politikas turėjo omenyje, jog vienas fontanas jau yra Senamiesčio aikštėje, kitas atsiras Laisvės alėjoje, o už keliasdešimties metrų bus trečias.
Architektas į tokias pastabas atsakė juokaudamas, kad šv. Jonas Krikštytojas be vandens negali būti. Be to, 1897 metais toje vietoje buvo šulinys. O siūlomą fontaną esą nebūtų sunku prižiūrėti.
R. Endrikas vietoj fontano siūlė įrengti vandens kolonėlę, kad ant suoliukų prisėdę žmonės galėtų atsigerti.
L. Skierus domėjosi ir finansine pasiūlyto projekto puse. Politiko manymu, abejotina, kad visiems numatytiems gražiems dalykams pinigų užteks. Juolab kad finansinių injekcijų prašosi ir kitos miesto dalys.
Projekto vadovas R. Juodka pabrėžė, jog tai tik projektiniai pasiūlymai, o jie atsižvelgiant į turimus finansus gali ir keistis.
Buvusiam Savivaldybės architektui Ramūnui Janauskui užkliuvo tai, kad prie parapijos namų vietoj anksčiau numatytos žaliosios zonos atsirado automobilių stovėjimo aikštelė. „Ar šis projektas buvo derintas su anksčiau parengtu, pagal kurį planuota tvarkyti parapijos namų aplinką?“ – klausė jis. Projektuotojai atsakė, kad nors ir buvo prašę visų su šia teritorija susijusių dokumentų, tačiau jų negauta, tad ir derinimas neįvyko.
Miesto seniūnas Gintaras Domarkas projektuotojams išsakė savo pastabą, kad Paprūdžio gatvės šaligatvis turėtų būti ne kairėje (jei žiūrėtume nuo miesto centro link Plungės jūros – aut. past.), o dešinėje kelio pusėje. Žmonėms, nusileidusiems iš Birutės ar Vytauto gatvių, nereikėtų pereiti į kitą gatvės pusę, juolab ir dabar daugiausia einama jo minėta kelio puse. Nuomonėms išsiskyrus ir kilus diskusijai, neatmesta, jog seniūno pasiūlymas bus įgyvendintas.
Skaitytojams priminsime, jog šis projektas – dalis tikslinės teritorijos projekto, pagal kurį bus tvarkomos Plungės jūros pakrantės. Bendra jo vertė – 3,5 mln. eurų. Bet, kaip sakė L. Skierus, ar pinigų pakaks visiems gražiems dalykams, dar nežinia.
Jei nepakaks, pasiskolins.