2022-ieji tiek Plungės miestui, tiek Platelių miesteliui ypatingi – sukanka 230 metų, kai jiems buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tad žvilgtelėkime, kaip atrodė Plateliai anuomet, kaip bėgant metams keitėsi miestelio veidas, žmonės, jų veikla. Juk kiekvienas kraštas, kaip ir žmonės, turi savo istoriją, kurios labirintais nors retkarčiais verta pasivaikščioti.
Pradžių pradžia
Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė pasakojo, kad istorijos šaltiniuose Plateliai pradėti minėti nuo XV amžiaus. Tada miestelis ir dvaras buvo įsikūrę prie pat Platelių ežero. Iš 1585 m. inventoriaus žinoma, kad Platelių miestelis buvo Šventorkalnyje, turėjo 46 sklypus. Miestelėnai valdė ir Veršių salą, o Pilies saloje dar stovėjo apgriuvusi sena medinė pilis. Nuo XVII a. antros pusės Plateliai – jau dabartinėje vietoje. Pradžioje buvo tik dvi gatvės: Dvaro ir Gintališkės. Po truputį miestelis plėtėsi. 1744 m. buvo pastatyta ketvirtoji Šv. Petro ir Pauliaus katalikų bažnyčia, žydams be mokesčio duotas žemės sklypas sinagogai statyti. 1787 m. privilegija suteikė Plateliams teisę rengti turgus du kartus per metus, o 1788 m. – penkis. 1791 m. miestelyje buvo 42 krikščionių dūmai, žydų – 17 dūmų.
Savivalda truko neilgai
Kaip sakė ŽNP direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja Daiva Abrutė, 1792 m. vasario 24 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Plateliams Magdeburgo teises ir herbą. Tuo metu tai buvo labai svarbus įvykis, garantavęs miestams tam tikrą nepriklausomybę nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos, dvarininkų. Ši privilegija leisdavo miestiečiams rinkti miestų tarybas ir kitus savivaldos organus, garantavo miestams tam tikrą prekybos ir amatų apsaugą ir laisvę, kuria galėjo pasinaudoti ir atvykę iš kitų kraštų pirkliai bei amatininkai, atleisdavo miestus nuo valstietiškų prievolių.
Nors privilegijos originalas nežinomas, bet, pasak D. Abrutės, Lietuvos metrikoje išliko jos įrašas: „O kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikalų išrašus ir raštus, patirtų tikrą garbę, suteikiame jam tokį herbą, koks šioje privilegijoje nupieštas, tai yra Šventojo Apaštalo Petro atvaizdą. Šį herbą leidžiame naudoti tam miestui antspauduose ir visokiuose ženkluose.“ Lietuvos metrikoje pagal to laiko madą juodame apskritime buvo nupieštas šv. Petras su žilais plaukais, auksine aureole. Šventojo marškiniai mėlyni, apsiaustas gelsvai rusvas. Beje, tų pačių metų sausio 14 dieną labai panašų herbą buvo gavęs Punskas (Lenkija).
Platelių savivalda veikė trumpai. Vienuose šaltiniuose teigiama, jog miestelio privilegijos panaikintos 1792 m. viduryje, kituose – kad 1794 m. Platelių miestelio herbas ir vėliava buvo atkurti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko dekretu 1997 m. kovo 8 d. Herbo etaloną parengė dailininkas Arvydas Každailis. Kadangi Platelių ir Punsko herbai buvo beveik vienodi, Lietuvos heraldikos komisija nutarė Platelių herbe esančio šv. Petro marškinius nuspalvinti raudona spalva ir virš galvos pavaizduoti tik vainiko formos aureolę.
Platelių augimas
Remiantis A. Kuprelytės pasakojimu, 1797 m. netekusį savivaldos privilegijos buvusį karališkąjį Platelių dvarą Rusijos caras Pavelas I padovanojo grafui Augustui Šuazel-Gufjė. Dvarą grafai Šuazeliai valdė iki 1940 m. Nuo 1804 m. Plateliuose veikė parapinė mokykla. 1881 m. buvo įsteigta pagalbinė telegrafo stotis, 1909 m. – paštas. 1912 m. Plateliuose įvyko pirmas viešas lietuviškas vakaras, 1916 m. įkurta „Saulutės“ kultūrinė kuopelė. 1932 m. miestelyje įsikūrė policijos nuovada, 1933–1934 m. Plateliuose pastatyta nauja dviejų aukštų medinė mokykla, deja, 1944 m. ji sudegė. 1938 m. miestelyje įsteigtas sveikatos punktas, kuriame dirbo gydytojas ir akušerė. Apie 1939-uosius Plateliuose pastatyti mūriniai valsčiaus savivaldybės namai.
1936 m. Plateliuose buvo degtinės parduotuvė, 5 vilnų karšyklos, odų dirbtuvė, restoranas, kepykla, 9 žydų ir 4 lietuvių krautuvės. Lietuvos Respublikos metais Platelių dvare apie 10 metų veikė plytinė. Sovietmečiu Plateliai buvo apylinkės ir kolūkio centras. 1991 m. miestelyje įsikūrė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Miestelis atgavus
nepriklausomybę
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvusius apylinkių pirmininkus pakeitė viršaičiai. Plateliuose viršaičiu tapo tautodailininkas Vytas Jaugėla. Kaip prisiminė vyras, pradėjęs vadovauti Plateliams pirmiausia atkreipė dėmesį į aplinkos tvarkymą. Vienas iš rimtesnių jo darbų – valymo įrenginių įrengimas. „Visus Platelius buvome perkasę skersai ir išilgai. Buvo visko: vieni žmonės pyko, kiti geranoriškai sutiko“, – pasakojo V. Jaugėla. Tuo metu, anot pašnekovo, žmonės dirbo sūrinėje, kolūkyje, siuvo pirštines.
Nuo 1995 metų Platelių seniūno pareigas pradėjo eiti Antanas Krištupas. „Įdomiausia buvo tai, kad tada dėl seniūno kėdės kautis nereikėjo. Į šias pareigas atėjau prašomas bendruomenės, nepriklausiau jokiai partijai“, – savo seniūnavimo pradžią prisiminė vyras. Pirmas A. Krištupo darbas – katilinės panaikinimas, tačiau prieš tai reikėjo rasti sprendimą, kaip šildyti tris pastatus. „Sprendimą padiktavo gandras, ant katilinės kamino pradėjęs krauti lizdą. O tai reiškia: „Seniūne, gesink katilinę.“ Seniūnas taip ir padarė“, – juokavo buvęs seniūnas.
1997 metais daugelio plateliškių laukė nedarbas, nes buvo likviduota žemės ūkio bendrovė. Vietoj buvusios pirties pastatyta degalinė.
Kaip teigė A. Krištupas, prie Platelių heraldikos atkūrimo teko prisidėti ir jam. „Mano prisidėjimas toks, kad radome šiek tiek pinigėlių ir išsiuvinėjome reprezentacinę vėliavą“, – sakė buvęs seniūnas. Tuo metu Plateliuose po truputį pradėjo kurtis kaimo turizmo sodybos. Anot A. Krištupo, ši iniciatyva pas žmones atėjo iš ŽNP. O kadangi gyventojai neturėjo darbo, tai buvo puiki niša užsidirbti pragyvenimui.
„Aš atėjau, kai daugelis miestelio problemų jau buvo išspręsta, didieji kryžiaus keliai nueiti. Dabar Plateliuose daug kas pasikeitė: nuo valymo įrenginių iki sutvarkytų gatvių. Tad kažkokių didelių iššūkių nėra“, – kalbėjo dabartinis Platelių seniūnas Robertas Šimkus.
Pasak R. Šimkaus, šiuo metu Platelių noras ir siekiamybė – gauti kurortinės teritorijos statusą. „Matome didelį Platelių potencialą ir galimybes. Gal ir privatus verslas ateitų, – dėstė seniūnas. – Plateliams būdingas sezoniškumas. Vasarą čia gyvenimas verda, o žiemą Plateliai virsta eiliniu tyliu miesteliu. Norisi padaryti Platelius gyvus visais metų laikais.“
Dabar Plateliai – seniūnijos centras. Platelių krašte žmonės ūkininkauja, plėtoja turizmo, medienos apdirbimo, prekybos, kitus verslus. Čia nuo seno gyvos įvairios kultūrinės tradicijos: švenčiamos Užgavėnės, Joninės, kitos šventės. Restauruotuose Platelių dvaro sodybos pastatuose veikia įvairios muziejinės ekspozicijos, tradicinių amatų ir kultūros centrai.
