Joninės (Rasos) – gražiausia tradicinė vasaros šventė. Jos metu žmonės bandydavo įspėti gamtos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių.
Šiemet Joninės Plateliuose buvo be lietaus. Birželio 23-iosios vakare prie jachtklubo atvyko gausus tradicinių Joninių gerbėjų būrys iš visos Lietuvos. Sulaukta svečių ir iš užsienio – iš Latvijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitur.
Šventę rikiavo folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksniukai“ iš Mažeikių, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“.
Susirinkusieji prie Platelių ežero praėjo pro berželių vartus, apsiprausė ežero vandeniu, iš devynių laukų suskynę žolynus, ėjo burtis. Kam laimė ir meilė pažadėta, kam didelė gerovė, turtai lemti. Joninių pažadais niekas neliko nuviltas.
Saulei, palydėtai daina, nusileidus, vyrai uždegė aukurą. Jame sudeginti burtams naudoti žolynai. Uždegta netikra saulelė – stebulė, didelis Joninių laužas. Mergaitės, norėdamos sužinoti, kada ištekės, mėtė vainikėlius. Muzikantai griežė iš peties, šokis keitė šokį, daina dainą.
Vidurnaktį Šeirės miške „pražydęs“ paparčio žiedas buvo surastas, Jonai ir Janinos padabinti ąžuolų lapų vainikais, ežerą nušvietė plukdomas Joninių laužas, o merginų leidžiamų vainikėlių žvakeles stengėsi užpūsti vėjas. Dar ilgai netilo muzika.
Rytas išaušo apsiniaukęs, saulelė tekėjo pasislėpusi už tankaus debesų sluoksnio, vėlyvą rytą iškrito pirmi lietaus lašai…
