Ežero plotas 1 205 hektarai, kranto linijos ilgis – apie 33 kilometrai. Ypač gražios ežero pakrantės. Jį puošia įlankos, pusiasaliai, aukšti krantai, kai kur net keliolikos metrų aukščio skardžiai, apaugę miškais. Tarp jų įsiterpę pelkių sąsiauriai, toliau tampantys plačiomis, nendrėmis užaugančiomis pelkių plynėmis ir pelkiniais miškais.
Į ežerą įteka Salupis, Juodupis, Šv. Jono, Jakumo, Rasodniko, Almino, Kunigo ir keli kiti dar mažesni, sausuoju metu išdžiūvantys upeliai, o išteka vienintelė – Babrungo upė.
Ežero dugnas, kaip ir apyežeris, – nelygus. Jame daug duburių, seklumų. Ežere yra septynios salos, kurių plotas apie 20,5 ha. Aukščiausiai, net 10 m virš vandens, pakilusi garsioji, padavimais apipinta Pilies sala. Apie 400 m į šiaurės rytus nuo jos – paslaptingoji Nalijos gelmė, kurios gylis siekia net 46 m, o, pasak nardytojų ir žvejų, kurie naudoja specialią įrangą gyliui matuoti, jų rasta gelmė siekia 51 m. Vidutinis ežero gylis – apie 10,4 m. Povandeninė pakrantės dalis su potvynių ir atoslūgių juosta vadinama atabradu, vietomis nusitęsia net iki 50 ir daugiau metrų, garsėja savo platumu ir smėlingumu.
Plateliai – vienas iš skaidriausių ežerų Lietuvoje, matomumas čia siekia iki 5-7 m, o žiemos metu – net iki 10 m. Nuo 2005 metų ežeras patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos komisijai.
Platelių ežere jau daugiau kaip 10 tūkstančių metų gyvena išlikusios poledynmečio žuvys – seliavos ir sykai (pastarasis senuosiuose šaltiniuose dar vadinamas sija arba sėja). Šių žuvų nėra seklesniuose, vasarą greit įšylančiuose ir mažiau deguonies turinčiuose ežeruose. O ežerinis sykas natūraliai gyvena tik trijuose Lietuvos ežeruose. Tokio tipo ežerai vadinami seliaviniais.
Žvejai ir mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad Platelių ežero minėtų rūšių žuvys smulkesnės nei kitur. Seliavos ir sykai vasarą gyvena gelmėse, kur vanduo šaltas ir prisotintas deguonimi, maitinasi moliuskais ir vėžiagyviais. Tik rudenį, kai vanduo atvėsta iki 4-6°C temperatūros, jos pakyla į smėlėtas seklumas neršti. Visos sykinės žuvys saugomos pagal 1982 m. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją, geriau žinomą kaip „Berno konvencija“. Sutartimi siekiama išsaugoti retas arba ties išnykimo riba esančias gyvūnų ir augalų rūšis, taip pat natūralią jų aplinką.
Konvencijoje išvardintos rūšys, kurioms reikia ypatingos apsaugos, nurodytos natūralios gamtos apsaugos taisyklės. Joje yra kreipimasis į valstybes, raginantis saugoti natūralią aplinką, kurti Europos saugomų teritorijų tinklą. Lietuvoje ežerinio syko Platelių ežero populiacija įrašyta į Raudonąją knygą kaip reta Lietuvos vietinės ichtiofaunos rūšis.
Ežeruose, kuriuose gyvena sykai, jų neršto metu, nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d., draudžiama žvejoti tiek verslinės, tiek mėgėjiškos žūklės įrankiais, leidžiama tik mokslo ar žuvivaisos tikslais.
Iki šių dienų Platelių ežeras laikomas sykų veislynu. Čia kiekvieną rudenį (pagal patvirtintą žuvivaisos programą) gaudomi reproduktoriai, jų ikreliai brandinami žuvivaisos įmonių inkubatoriuose. Vėliau paaugintomis lervutėmis įžuvinami kiti Lietuvos ežerai.
Nuo 2007 metų poledinės žūklės mėgėjai gali pasidžiaugti ir ežerinių sykų žvejybos laimikiais. Platelių, Galvės, Lūšių ir Vištyčio ežeruose nustatytos sykų licencinės žūklės sąlygos. Sykų žvejybai išduodamos vienos dienos licencijos, kurios leidžia sugauti penkis sykus. Sykus žvejoti su licencijomis galima nuo sausio 1 d. iki jų neršto pradžios. Licencija sykams žvejoti kainuoja 10 Lt. Platelių ežere gali būti išduota ne daugiau kaip 100 licencijų per metus.
Parengė Saulius SIDABRAS
