
Pilies saloje laikas užkonservavo istorija nuo seniausiu laiku – geologines, istorines žinios, liaudies atmintyje išlikusios legendos, taip pat archeologiniu ekspediciju metu saloje surinkta medžiaga leidžia pajusti, sužinoti, kas cia vyko nuo akmens amžiaus iki pat šiu laiku.
Per archeologines ekspedicijas saloje ir šalia jos rasti akmens amžiaus radiniai: kapliu nuolaužos, apdirbto titnago skelte, akmeninis kirvukas, rodo, kad žmoniu cia gyventa jau neolito laikotarpiu (IV-II tukstantmeciai prieš musu era). Deja, tiksliai nera žinoma, kas pastate pirmaja pili saloje. Tai galejo buti skandinavai, gal vietiniai gyventojai – kuršiai. Taciau pacioje saloje kol kas nei skandinavišku, nei kuršišku dirbiniu nera aptikta. Beveik nieko nera žinoma ir apie tai, kas buvo salos „šeimininkas” kovu su ordinais laikotarpiu (XIII-XV a.). Yra duomenu, kad šiuo laikotarpiu Plateliu apylinkes labai ištuštejo, taigi „šeimininko” galejo ir visai nebuti.
Po Žalgirio mušio pergales pradejo atsigauti ir Žemaitija, kuri buvo vienas iš svarbiausiu kryžiuociu ir kalavijuociu taikiniu. Nuo XV a. II dešimtmecio Plateliu savininkais ir valdytojais tapo Kesgailu gimine, kuri 1532 m. Platelius testamentu paliko Lietuvos didžiajam kunigaikšciui Žygimantui Augustui. Žinant šiuos faktus, kyla mažai abejoniu, kad XVI a. pilis, kurios pedsaku daugiausiai randama saloje ir šalia jos, pastatyta Kesgailu iniciatyva. Pilis saloje yra pavaizduota 1526 m., 1539 m., 1585 m. žemelapiuose. 1534 m. Plateliu valscius buvo perduotas Žygimanto Augusto motinai Bonai Sforcai, kuri pili valde dvejus metus. Veliau pilis tapo valstybes (karaliaus) nuosavybe. Pilis trumpai aprašyta 1585 m. inventoriuje. Sprendžiant pagal ši inventoriu, ji jau sunykusi: rašoma, jog medine, bet jau be stogo, sienos ir bokštai išvirte ir supuve, pilis nebetinkama naudoti.
Šiaurineje salos dalyje, aukšciausioje salos vietoje, dar ir šiandien žemes paviršiuje riogso keletas stamboku akmenu, išlike pylimu pedsakai. Archeologiniu kasinejimu metu nustatyta, jog šioje vietoje galejo stoveti pagrindinis dvaro pastatas, kuris greiciausiai buvo murinis – tai rodo atkastos grindinio liekanos, pastatu pamatai. Negausus radiniai – plytgaliai, kelios geležines vinys, koklio nuolauža, žiestu puodu šukes, peiliuko fragmentas – rodo, jog pilyje gyventa neilga laika.
Salos rytineje puseje – nemaža pelke, dabar apaugusi krumais. Seniau cia yra buves tvenkinys-vandens saugykla. Šis tvenkinys susisiekdavo su ežeru ir pilies gyventojams nebutu reikeje sukti sau galvos del vandens net tuo atveju, jei priešas butu apsupes visa sala ir tokiu budu atkirtes priejima prie ežero vandens. Apie ši tvenkini sukurta padavimu – esa jis buves išmurytas, labai gilus ir jame buvo laikomos žuvys.
Ne mažiau idomi ir pietine salos dalis, kurioje taip pat rasta plytgaliu, grindinio fragmentas. Prof. V. Žulkaus nuomone, cia galejo stoveti pati seniausia salos pilis.
Negausus šaltiniai rodo pili saloje neabejotinai stovejus XVI a. Šiuo laikotarpiu saloje vyko intensyviausias gyvenimas – tai patvirtina ir tilto liekanu datavimas (XVI a.). Veliau ji neteko savo reikšmes, pradejo griuti ir nykti. Yra žinoma, kad vietiniai gyventojai plaukdavo i sala parsigabenti savo reikmems pilies plytu.
Jag har lite problem med en snutt html-kod. Jag skapade en table med hjälp av html-koden för detta men av nÃ¥gon anledning gÃ¥r det inte att sätta bor81r=&#d22e;0″, eller det gÃ¥r att sätta dem till det men inget händer. Man ser dem fortfarande i den publicerade bloggen. Vad kan jag ha gjort för fel? Eller är det sÃ¥ att det tema jag använder inte har stöd för att använda tabeller?