Praejusia savaite posedžiaves Švietimo, kulturos ir sporto komitetas apsvarste daug klausimu: apie plaukimo pamoku butinuma, mokyklu klasiu komplektus, švietimo istaigu darbuotoju atlyginimus, parama filmui „Žalgiris“ – geležies diena“, Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio organizavima ir kt.
Plaukimo pamokoms pritarta
Savivaldybes administracijos Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vedejo pavaduotojas Alvydas Viršilas komitetui pateike siulyma miesto mokyklu moksleiviams sudaryti salygas per kuno kulturos pamokas lankyti baseina bei mokytis plaukti.
Anot A. Viršilo, UAB „Lidginta“ už baseino nuoma prašo 200 Lt (už 1 val.). Jei iki šiu metu pabaigos baseina lankytu visi miesto treciokai ir ketvirtokai (31 klase, po 15 val. kiekviena), Savivaldybei tai atsieitu beveik 110 tukst. Lt (93 tukst. – „Lidgintai“, 15 100 Lt – už pavežejima). Nuo kitu metu pradžios iki mokslu pabaigos i baseina eitu penktokai ir šeštokai (28 klases). Už juos Savivaldybe sumoketu apie 100 tukst. Lt (84 tukst. Lt – už baseina, 13 700 Lt – pavežejimas).
Komiteto nariai paciai idejai – kad reikia vaikus mokyti plaukti – pritare, taciau ja igyvendinti bus galima tik kitais metais. Taigi siulymas laikinai padetas i stalciu – kol bus svarstomas kitu metu biudžetas. „Tvirtinant kitu metu biudžeta, ši siulyma butinai reikia itraukti. Kai tam iš anksto bus numatytos lešos, igyvendinti sumanyma bus kur kas paprasciau. Be to, ir mokykloms taip bus paprasciau – prasides naujas semestras, bus galima paderinti tvarkarašcius“, – sake komiteto pirmininkas Audrius Misiunas. Jam pritare ir kiti nariai. „Be to, dar siulyciau Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vedejui Rolandui Raibužiui su „Lidginta“ pasidereti del kainos. Juk nebutina iškart sutikti su ju prašomu ikainiu“, – pridure mere Elvyra Lapukiene.
Mokiniu mažeja
Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vedejas R. Raibužis komiteto nariams pateike informacija apie rajono mokyklose sudarytu klasiu komplektu skaiciu. Iš viso komplektu – 354 (anais mokslo metais buvo 370). Ju skaicius sumažejo del to, kad sumažejo moksleiviu – šiemet mokyklas lanko 6 959, pernai buvo 377 daugiau. Daugiausiai vienuoliktoku ir dvyliktoku mokosi „Saules“ gimnazijoje, – po 9 komplektus, pirmokeliu – Senamiescio vidurineje mokykloje (4 komplektai). Mažesnese kaimo mokyklose del mokinuku trukumo kai kurios klases mokomos kartu: Narvaišiu pagrindineje mokykloje – pirmokai ir ketvirtokai bei antrokai ir treciokai, Staneliuose – pirmokai ir treciokai, Žlibinuose – antrokai ir ketvirtokai bei šeštokai ir septintokai.
Tik trijose miesto mokyklose – Senamiescio vidurineje, „Babrungo“ pagrindineje ir Vyskupo Motiejaus Valanciaus katalikiškojoje pradineje – išliko antroji pamaina.
Atlyginimai ir priedai
Aptarti ir švietimo istaigu vadovu ir darbuotoju tarnybiniai atlyginimai, priedai bei ju skyrimo tvarka. Didžiausias tarnybinio atlyginimo koeficientas taikomas Senamiescio vidurines mokyklos vadovui – 35,8. 32,15 – „Ryto“ pagrindines mokyklos direktoriui, 29,55 – Plateliu gimnazijos ir Kuliu vidurines mokyklos vadovams. Kitu koeficientai – mažesni. Priedus prie tarnybiniu atlyginimu gaus beveik visu mokyklu vadovai (didžiausius – gimnaziju direktoriai), Pedagogines psichologines tarnybos vadovas ir darbuotojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai ir kt.
Komitetas nesutare
Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vedejo pavaduotoja Vida Saukaliene komitetui pristate viešosios istaigos „Studija 2“ prašyma skirti lešu kino filmui „Žalgiris – geležies diena“ sukurti. Prašoma suma – 35 tukst. Lt. Komiteto nariu nuomones šiuo klausimu išsiskyre. Vieni buvo už tai, kad reiketu duoti. Esa taip mes prisidetume ne tik materialiai, bet ir moraliai – parodytume, kad palaikome nacionalini kina. Kiti buvo prieš parama. „Nusileiskime ant žemes. Tie musu tukstanciai filmo neišgelbes, jie tiesiog nuskes milijonineje samatoje. Geriau už ta suma paremontuokime, pavyzdžiui, Stalgenu kulturos namus – kad stalgeniškiai galetu šiltai ir patogiai pažiureti ir ši, ir kitus filmus“, – savo nuomone išsake Aidas Kesas. Jam pritare ir Algirdas Peciulis. Taciau komiteto pirmininkas A. Misiunas ir Judita Stankute buvo priešingos nuomones. Taigi nuspresta – klausima atiduoti „virškinti“ tarybai.
Ar reikia viešosios istaigos?
Posedžio pabaigoje prieš komiteto narius stojo du pagrindiniai Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio organizatoriai – Plungiškiu draugijos viceprezidente Genovaite Žiobakiene ir Žemaiciu dailes muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Ir komiteto narius, ir kitus susirinkusiuosius nustebino tai, kad jiedu pateike kardinaliai skirtingus pasiulymus.
G. Žiobakienes siulymas – kad Savivaldybe kartu su Plungiškiu draugija steigtu viešaja istaiga „Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis“. Steigdamos istaiga, ir Savivaldybe, ir draugija isipareigotu kiekvienam festivaliui skirti po 100 tukst. Lt. Treciaji šimta butu galima surinkti iš remeju – mat samatine renginio verte – 300 000 Lt. Paklause siulymo, komiteto nariai džiaugsmo nereiške. Ir ko cia džiaugsies – juk Savivaldybe norima pakinkyti gana solidžiu isipareigojimu.
A. Bakanauskas, kuris, atrode, pritars G. Žiobakienei, išsake kardinaliai priešinga nuomone – ne viešaja istaiga reikia steigti, o daugiau lešu skirti pagrindine festivalio organizavimo našta velkanciam muziejui arba šiam renginiui biudžete numatyti atskira finansavimo eilute. Juolab kad, isteigus viešaja istaiga, lešu reiketu skirti ne tik festivaliui organizuoti, bet ir istaigai administruoti – visus metus tektu moketi atlyginimus direktoriui, buhalteriui. G. Žiobakiene neatlyžo – anot jos, bet kokiu atveju festivalio organizatoriams laikas pradeti moketi algas. „Trejus metus su Bakanausku dirbome iš idejos, aukojome savo atostogas. Viena diena musu entuziazmas baigsis. Pavargome. Cia tik mes tokie idejiniai, niekas kitas be algos tokio renginio Plungei neorganizuos“, – kalbejo viceprezidente.
Panašu, kad komiteto nariai apsidžiauge, jog šiuo prieštaringu klausimu nereikia priimti jokio sprendimo. O gautuosius pasiulymus pažadeta apgalvoti.
