Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras pakvies visus į 80 metų kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti skirtą šventę, kurioje šoks, vaidins, dainuos, muzikuos ar kitomis formomis prisistatys ar bus pristatyti visi 22 šiuo metu šioje įstaigoje veikiantys meno kolektyvai. Tai bus tik trumpa akimirka, kurioje atsispindės konkretūs rezultatai, simboliškai reprezentuojantys kultūros centro meno kolektyvus, jiems vadovaujančius žmones, bet norint tai padaryti reikia daug metų, mėnesių, dienų ir valandų skirti susitikimams, bendrystei, repeticijoms...
Artėjant solidžiam jubiliejui norime su visuomene pasidalyti pasakojimais, faktais ir tuo, kas lieka „už kadro“, ko nemato žiūrovai, kolektyvų nariai, užsiėmimus lankančių vaikų ir jaunuolių tėvai, kiti bendruomenės nariai ar miesto svečiai, kurie tarsi ir yra susiję su kultūros centro veikla, bet viską regi tik iš šalies ir jau mėgaujasi galutiniu rezultatu. Norime papasakoti apie tai, kas vyksta įstaigoje be repeticijų, koncertų, spektaklių ir kitos pagrindinės veiklos… Norime pasidalyti pasakojimais, faktais, fotografijomis ir vaizdo reportažais apie tai, kaip kultūros centras atrodė prieš 80 ar 30 metų ir kaip atrodo dabar, kas vyko tada ir kas vyksta šiandieną… Norime papasakoti ir apie kultūros centre dirbančius žmones, kurie dažniausiai lieka viešai nematomi, bet turi nemažai įtakos tam, kad repeticijos, koncertai, spektakliai, pramoginiai renginiai, parodos įvyktų sklandžiai. Tai – dailininkai, šviesos, scenos ir garso režisieriai, patalpas ruošiantys, dokumentus tvarkantys ir kiti darbuotojai.
Per vieną dieną ar keletą valandų neįmanoma visko parodyti, apie viską pakalbėti, tad sieksime iki kovo 30 dienos įvairiais pranešimais, nuotraukomis ir vaizdo reportažais pateikti Jums, mieli plungiškiai, kuo daugiau įdomesnių, mažiau plačiajai visuomenei žinomų faktų apie Plungės kultūros centro ilgaamžę veiklą ir gerų emocijų sklaidą šiandieną ir prieš 20 ar daugiau metų. O kas geriau šį pranešimų ciklą galėtų pradėti, jeigu ne direktorius Romas Matulis, kuris Plungės kultūros centrui sėkmingai vadovauja daugiau kaip du dešimtmečius.
– Jūs Plungės kultūros centrui vadovauti pradėjote jau čia, kur jis ir yra dabar įsikūręs? Ar buvo lengva ir kas paskatino imtis šių pareigų?
– Plungės kultūros centras savo organizuojama veikla, puikiais meno kolektyvais, kūrybingais žmonėmis garsėjo visais laikais. Todėl apsisprendimas imtis vadovauti tikrai nebuvo lengvas. Tačiau šioje įstaigoje, galima sakyti, aš užaugau ir subrendau kaip kūrėjas, kaip kultūros vadybininkas, todėl labai gerai žinojau jos veiklą, darbuotojus, išskirtinę specifiką, kiekvieną darbo barą. Be to, turėjau ir turiu nemažai idėjų, sumanymų, gerai pažįstu daugybę bendruomenės narių, todėl priėmiau šį iššūkį. Išlieka vis tas pats noras, kad bendruomenė turėtų savo kultūros namus, į kuriuos norisi užeiti, kuriuose kūryba vyksta nuolat, kurie jaukūs ir šilti dvasine prasme.
– Kokia yra vadovavimo kultūros centrui specifika?
– Kai mes kalbame apie kultūros ir meno organizaciją, net pats vadybos terminas „vadovavimas“ skamba šiek tiek keistokai. Kultūros ir meno organizacijos vadovas pirmiausia pats turi būti kūrėjas, nes ten, kur vyksta kūryba, paprastai nepavadovausi. Tik kūrėjas gali suvokti kūrybinio darbo specifiką, suvokti kultūros paslaugos ar produkto sukūrimo savitumus, galimus terminus, gebėti vertinti kokybės ir kiekybės santykius, kitus esminius elementus. Todėl pirma aš esu kūrėjas, tik paskui vadybininkas. Vadovauti kultūros ir meno organizacijai reiškia pirmiausia kurti ir savo asmeniniu pavyzdžiu uždegti kitus kūrėjus. Taip ir stengiuosi dirbti, kurdamas ir kartu veikdamas su visa komanda.
– Koks esminis skirtumas tarp vadovavimo kultūros įstaigai anuomet ir šiandien?
– Prieš porą dešimtmečių buvo sudėtingiau dirbti dėl materialinių sąlygų, bazės, kūrinių sukūrimo sudėtingumo. Tačiau turėjome daugiau žmogiškųjų išteklių, jauni kūrėjai norėjo atvykti ir kurti mažame mieste, žmones tenkino mažesni atlyginimai. Šiandien esame modernus, renovuotas ir šiuolaikiškas kultūros centras. Todėl lyg ir lengviau organizuoti kūrybinius ir organizacinius procesus. Tačiau trūksta profesionalių kūrėjų, stokojame talentingų, charizmatiškų meno kolektyvų vadovų, jauni meno profesionalai nebenori atvykti į regionus. Todėl vadovavimo prioritetai keičiasi. Bet tiek anksčiau, tiek dabar kultūros centrui svarbu kūrėjai ir vadovo gebėjimas juos telkti, motyvuoti, skatinti kūrybiškumą.
– Ar Jūs kaip vadovas jau pasiekėte pagrindinius tikslus, kuriuos buvote numatęs tik pradėjęs eiti šias pareigas?
– Vieną dieną galvoji, kad taip. Esame nepaprastai profesionalūs, įvaldę visas kūrybines galias, modernūs bazės prasme, siekiantys naujumo ir nebijantys kaitos iššūkių. Kitą dieną atrodo, kad dar viskas prieš akis. Dar reikia to ir to, dar norisi padaryti, sukurti, realizuoti daugybę sumanymų. Tokiais atvejais supranti, kad kūrėjo darbas – tai nesibaigiantis procesas. Vos tik pasieki vieną aukštumą, ant jos pasilipęs iš karto pamatai kitą aukštumą ir išsyk pradedi jos siekti. Vadinasi, visą laiką reikia ko nors siekti. Tai nesibaigiantis procesas.
– Kultūros centro lankytojai Jus dažniausiai mato šventėse, Jūsų sukurtuose spektakliuose, inicijuotuose renginiuose, išgirsta sakant įspūdingas kalbas, padėkas, o kaip atrodo eilinė Jūsų darbo diena?
– Labai sudėtinga apibūdinti kūrėjo, kultūros ir meno organizacijos vadovo darbo dieną. Ji kupina rutinos, kasdienių darbų, problemų sprendimo, administracinių dalykų, bankinių pavedimų, ataskaitų rašymo, planavimo, bendravimo, derinimo ir vėl kūrybos. Todėl norint viską padaryti reikia labai išmokti planuoti, branginti laiką ir reikalui esant dirbti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Juk neįsakysi sau, kad pirmadienį nuo 8 val. iki 10.30 val. aš kursiu ar rašysiu projektus. Ateina žmonių, kiti susiduria su problemomis ir būtina jas spręsti tučtuojau. Pagaliau – kurti gali tada, kai ateina suvokimas, jog štai radau. O tai būna kartais net naktį.
– Kas šiandieną yra Plungės kultūros centras?
– Žinoma, galėčiau sakyti, kad tai net 22 meno kolektyvai, net 12 vykdomų akredituotų neformaliojo švietimo programų, kad tai per metus įvykstantys daugiau nei 300 renginių, kad tai nuolatinės parodos, edukaciniai užsiėmimai, profesionalių atlikėjų koncertai, spektakliai, festivaliai ir t. t. Ir, žinoma, tai būtų tiesa. Bet svarbiausia, manau, tai, kad šiandien kultūros centras yra vieta, į kurią visi norintieji gali ateiti ir pasinerti į kūrybos ir kūrybiškumo procesą, vykstantį nuolat, kad čia galima patenkinti ne tik kultūrinius, bet ir socialinius poreikius, čia galima susitikti, bendrauti, pažinti ir susipažinti. Šiandien svarbiausia, kad kultūros centras užtikrina bendruomenės galimybes dalyvauti kultūroje kasdien, o ne pasitenkinti vienadieniais atvežtiniais meno projektais. Kartkartėmis atvykusių profesionalų kūryba labai vertinga, bet svarbiausia kultūroje dalyvauti pačiam ir nuolat. Dar yra svarbiausia kiekvienas čia dirbantis žmogus ir kiekvienas čia užeinantis žmogus. Puikūs, bendruomeniški, kuriantys žmonės šiandien yra kultūros centras.
– Ką Jums reiškia toks solidus kultūros centro kūrybinės veiklos jubiliejus?
– Labai daug. Tai vienas svarbiausių Plungės ir visos Lietuvos regioninės kultūros istorijos įvykių. Šis jubiliejus – metų metais brandintos Plungės ir viso regiono kultūros tradicijos, mūsų rajono kultūrinio unikalumo ir išskirtinumo bendrame šalies kultūros kontekste sukūrimas, tautinės kultūros ir nematerialiojo mūsų tautos kultūros paveldo išlikimas, talentingų, unikalių, kuriančių Plungės krašto žmonių susitelkimas, gražiausio ir vertingiausio žmogaus kūrybinio proceso apraiška. Pagaliau tai visos bendruomenės šventė, nes kultūros centrą kuriame visi kartu.
– Ką norėtumėte pasakyti, ko palinkėti Plungės kultūros centro lankytojams, kolektyvų nariams, darbuotojams 80-mečio proga?
– Būkime kartu, aukime kartu, ieškokime kartu, kurkime kartu, džiaukimės kartu.
