Spalio 19-ąją Parlamento pirmininkės Irenos Degutienės kvietimu į Seimą buvo suvažiavę visų rajoninių ligoninių vadovai, tarp jų – ir Plungės savivaldybės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius. Susitikime dalyvavo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas bei sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Kaip pasakojo direktorius A. Martusevičius, susitikimo metu kalbėta visiems labai aktualia tema – apie planuojamą Lietuvos ligoninių tinklo pertvarką. Numatomosios permainos – tai vadinamasis 3R planas, pagal kurį visos šalies ligoninės bus suskirstytos į tris lygius: rajonų, regionų ir respublikines.
Tų, kurios liks rajoninio lygio, laukia didelės permainos –
mažės finansavimas, neliks kai kurių skyrių ir paslaugų, o tai reiškia, jog teks mažinti ir darbuotojų skaičių. Rajonų ligoninėse, o tokių bus 26, neliks chirurgijos (išskyrus dienos chirurgiją nesudėtingoms operacijoms atlikti), traumatologijos, akušerijos-ginekologijos, reanimacijos skyrių. Vadinasi, šių sričių ligoniams teks vykti į regionines ligonines.
Tačiau plungiškiams pacientams tai negresia – bent jau kol kas Plungės ligoninė įrašyta į regioninių ligoninių sąrašą. Kaip sakė A. Martusevičius, mūsų ligoninei, kaip ir dar aštuonių rajonų ligoninėms, duotas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti galutinai nuspręstas mūsų gydymo įstaigos likimas. Kol kas ligoninėje lieka visi skyriai ir visos paslaugos, nors, kaip įsitikinęs direktorius, ir po metų niekas neturėtų keistis – ligoninės veiklos rezultatai ir suteikiamų paslaugų kiekis rodo, kad ji atitinka visus regioninės ligoninės požymius.
A. Martusevičiaus teigimu, ligoninės į lygius skirstomos vadovaujantis keliais kriterijais. Vienas iš jų – operacijų su narkoze skaičius. Jei tokių ligoninė per metus atlieka 1 100, gali pretenduoti į regioninių sąrašą. Pasak direktoriaus, Plungės ligoninė šį reikalavimą vykdo netgi su kaupu – operacijų su narkoze atliekama
1 170. Vienintelis koją kišantis kriterijus – atstumas iki didesnių ligoninių. Kadangi nuo Plungės netoli iki Telšių, Mažeikių ir Klaipėdos, svarstyta, kad mūsų rajone gal užtektų ir rajono lygio gydymo įstaigos. „Bet mes savo veiklos rezultatais įrodome, kad esame reikalingi pacientams ir, nepaisant atstumo, galime tapti regionine ligonine“, – sakė A. Martusevičius.
Anot direktoriaus, dabar Plungės ligoninė turi tiesiog dirbti – siekti kuo geresnių darbo rezultatų, teikti kuo aukštesnės kokybės paslaugas, pelnyti pacientų pasitikėjimą. Jei gydymo įstaigoje išliks stabilus operacijų, atliekamų tyrimų, teikiamų konsultacijų skaičius, jei nemažės reanimacijos skyriaus krūvis, ir ateityje Plungės ligoninė nebus reformuojama ir finansavimas nemažės.
Pasak A. Martusevičiaus, rajonų ligoninės nėra vienodo lygio. Pavyzdžiui, Akmenei, Skuodui ar Širvintoms regiono lygio ligoninė tikrai nereikalinga. Vien jau dėl to, kad tuose rajonuose ir gyventojų labai mažai. O Plungės rajonas ir didelis, be to, ir ligoninė renovuota, aprūpinta visa reikiama įranga, nestokojanti gerų specialistų, o kartu – ir pacientų.
„Gyventojus galiu nuraminti – kol kas niekur važiuoti nereikia, visos paslaugos teikiamos Plungėje“, – sakė direktorius. Juolab ir profesionaliai dirbančių gydytojų chirurgų bei traumatologų Plungėje tikrai netrūksta: Bronius Stanislovaitis, Saulius Dailidėnas, Juozas Sabeckis, Nerijus Gerulskis, Valentinas Abraitis. Be to, ligoninės ir Savivaldybės lėšomis mokslus eina vienas gydytojas anesteziologas, laukiama į Plungę atvyksiančio mokslus baigiančio plateliškio chirurgo.
Vos prieš mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo taryba Plungės ligoninei suteikė licenciją atlikti planines klubo ir kelio sąnarių persodinimo operacijas. Iki šiol buvo atliekamos tik skubios, po lūžių operacijos, o dabar jau daromos planinės, dėl sąnarių susidėvėjimo. „Manau, šis faktas taip pat daug pasako – juk ligoninei, kurioje traumatologijos skyriaus neliks, tokio leidimo niekas neduotų“, – kalbėjo A. Martusevičius.
Kaip pasakojo A. Martusevičius, Seime vykusio susitikimo metu diskutuota, ar ligoninių tinklo pertvarka turėtų būti vykdoma nuo kitų metų sausio 1-osios, ar tik nuo liepos 1 dienos. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis pasisakęs už tai, kad reforma vyktų iš lėto, pakopomis, o ne paskubomis. Jam pritarusi ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Daugelio nuomone, tinkamiausia data būtų liepos 1-oji, kai bus panaikintos apskritys. Seimo narė gydytoja Vida Marija Čigriejienė, vykdant pertvarką, siūliusi atsižvelgti ir į ekonominius ligoninių rodiklius.
„Mums šis kriterijus būtų labai palankus – juk jau ne vienerius metus baigėme gana pelningai, tuo metu, kai kitos ligoninės skaičiuoja milijoninius nuostolius“, – sakė Plungės ligoninės vadovas.
