Vietos ukio ir ekologijos komiteto posedyje treciadieni apsvarstyti 9 klausimai. Tarp ju – nepatenkintu gyventoju, kuriems gali tekti gyventi nešildomuose butuose, pareiškimai, klausimai del vietines rinkliavos už komunaliniu atlieku surinkima, apie tai, kad brangiau teks moketi už važiavima autobusais miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais ir apie… vejo jegaine!
Pirmiausiai komiteto nariai susipažino su Plunges miesto Birutes gatves 71-ojo namo 3-iojo buto gyventojos Raimondos Brauklytes prašymu padeti jai isivesti autonomini šildyma, nes šiuo metu neturi pajamu, registruota Darbo biržoje.
Apie tai, kad Birutes gatves 71-ojo ir 69-ojo namu gyventojai kelis menesius liks be karšto vandens, „Plunges“ laikraštyje rašeme balandžio viduryje.
Mat UAB Plunges šilumos tinklai praše leisti nešildymo sezono metu neeksploatuoti vienos iš šešiu mažuju katiliniu Birutes gatveje. Priežastis – minetoji katiline esanti nuostolinga. Ši klausima svarstant Vietos ukio ekologijos komitete, pritarta UAB Plunges šilumos tinklu direktoriaus Petro Piekaus prašymui. Pasiulyta sunkiau besiverciantiems žmonems padeti isigyti autonominius vandens šildytuvus. Dabar paaiškejo, kad šiu namu žmones gali likti ne tik be karšto vandens, bet ir be šildymo, nors Savivaldybes tarybos posedyje buvo nutarta kaip kompensacija iki 69 ir 71 namu nutiesti dujotiekio trasa, kad gyventojai galetu isirengti autonomini šildyma. Taciau iki šiol dar nebaigtas vidaus tinklu projektavimas, esa istrigo tebederinamas Telšiuose.
Pasak komiteto pirmininko Vytauto Jonucio, jeigu atsisakyta nuostolingos katilines, Savivaldybe turetu padeti gyventojams buvusi neekonomiška šildyma pasikeisti geresniu. Anot komiteto pirmininko, šie reikalai nesudetingi ir greitai tvarkomi, jeigu tik esa kam tuo užsiimti. Tad kritikos ietys smigo Savivaldybes administracijos Vietos ukio ir kapitalines statybos skyriaus darbuotoju pusen.
Antrasis prašymas komitetui apsvarstyti deleguotas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybes valdymo ir savivaldybiu komiteto pirmininko Jono Jagmino, i kuri kreipesi 132 Plunges miesto gyventojai. Dar karta primintas Savivaldybei žinomas žmoniu nepasitenkinimas del Plunges savivaldybes tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu patvirtintos rinkliavos už komunaliniu atlieku surinkima ir tvarkyma. J. Jagminas, susipažines su rinkeju laišku, mano, kad Plunges rajono savivaldybeje tikslinga dar karta apsvarstyti ir nustatyti diferencijuotus vietines rinkliavos tarifus skirtingoms moketoju grupems. Reiketu pripažinti, kad vienas asmuo, gyvenantis atskirame bute, iš tikro „gamina“ mažiau buitiniu atlieku negu šeima. Daliai rinkliavos kompensuoti lešas reiketu numatyti Savivaldybes biudžete ir šiu kompensaciju nesieti su socialines paramos skyrimu.
Pasak Savivaldybes administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio, rinkliavos mokestis nustatytas visai Telšiu apskriciai vienodas, ši klausima butina suderinti su kitomis apskrities savivaldybemis, pakeitimus siulyti 2009 metams. Anot komiteto pirmininko V. Jonucio, butina rinkti visas nuomones, informacija ir svarstyti, teikti pasiulymus kitiems metams.
Važiavimas autobusu kainuos brangiau
Atsižvelgiant i 31 proc. padidejusias degalu kainas, siuloma Savivaldybes tarybai patvirtinti naujas važiavimo kainas ir musu mieste, rajone.
Nuo spalio 1-osios važiavimas priemiescio maršrutais už 1 km turetu kainuoti 0,26 Lt (buvo 0,20 Lt), už važiavima miesto maršrutais vienkartinio bilieto kaina – 1,30 Lt (buvo 1 Lt). Nuolatinis bilietas važiuoti miesto autobusais visam menesiui kainuotu tiek pat kiek ir pernai – 50 Lt. Nuolatinis bilietas moksleiviams važiuoti miesto autobusais visam menesiui – 7 Lt.
Pasak Vietos ukio ir kapitalines statybos skyriaus vedejo pavaduotojo Arvydo Liutikos, tokios kainos siulomos išanalizavus UAB „Plunges autobusu parkas“, „Keliavežys“, „Mivada“ bei Telšiu, Kretingos, Mažeikiu, Kelmes rajonu vietinio susisiekimo maršrutu vieno kilometro ikainius.
Komiteto pirmininkas ir nariai domejosi, kiek vežeju paslaugos per metus kainuos Savivaldybei, nes apie 70 proc. keleiviu yra mokiniai, kuriu pavežejimas – Savivaldybes išlaidos. Jos šiemet turetu buti 3,2 milijono litu. Anot A. Krauleidžio, nepigus malonumas mokinius vežti i mokyklas. Pasiteirauta, kiek šiemet padides vežejo pajamos, palyginti su praejusiais metais, kas kontroliuos, kaip vežejai atlieka savo pareigas (visiems keleiviams duoda bilietus ar – ne ir kt). Kadangi i šiuos klausimus neišgirsta konkreciu atsakymu, nutarta darbo sutarties su „Autobusu parku“ ir tarybos sprendimo projektus dar karta svarstyti rugsejo menesi.
Ar plungiškiai noretu vejo jegaines?
Posedyje apsvarstyti 5 projektai del leidimo isirengti privataus naudojimo grežinius, 32 prašymai nuosavybes teise priklausancius žemes sklypus jungti, dalinti pusiau, statyti mažaaukšcius namus ir t. t. Daugumai pritarta. Pasidžiaugta, kad Plunge plesis visomis kryptimis, ypac Varkaliu, Gandingos piliakalnio link. J. Varkalys pajuokavo, kad plungiškiai grižta arciau Plunges miesto pramotes – Senosios Gandingos gyvenvietes. Suabejota tik del UAB „Palska“ detaliojo plano, kuriuo numatoma sujungti nuomos teise priklausancius sklypus ir dar prijungti suformuota 0,1304 hektaro sklypa, esanti laisvame žemes plote. Anot komiteto pirmininko ir daugumos nariu, minimam sklypui laisvame žemes plote isigyti pagal istatyma priklauso skelbti aukciona, tad ši klausima nutarta svarstyti veliau.
Nagrinejant R. Jankauskienes imonei „Eva“ nuomos teise priklausancio 0,3841 ha ploto sklypo, esancio Plunges mieste, Pramones pr. 6 D, detaluji plana (nors apie tai nerašyta), paaiškejo, jog cia planuojama statyti vejo jegaine. Ne šiaip žmoniu vadinama malunsparneli, bet tokia, kokios baltais sparnais mosuoja Vidmantuose.
– Aplink gyvenamieji namai, jegaines keliama vibracija, triukšmas, tad reikalinga apsaugine zona… Kam rengti detaluji plana, jeigu neleidžia salygos? – dalinosi mintimis komiteto nariai.
Tad nutarta ši detaluji plana dar svarstyti pakartotinai.
Kas rupinsis želdynais?
Nuo šiu metu sausio 1 dienos isigaliojo Lietuvos Respublikos želdynu istatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu nustatyta, kad savivaldybes „rengia ir tvirtina <…> želdynu ir želdiniu apsaugos taisykles“. Musu Savivaldybeje kol kas nera tam skirtu lešu, už ši darbo bara atsakingo specialisto. Nutarta ši klausima teikti svarstyti Savivaldybes tarybos posedyje.
Apie tai, kad Birutes gatves 71-ojo ir 69-ojo namu gyventojai kelis menesius liks be karšto vandens, „Plunges“ laikraštyje rašeme balandžio viduryje.
Mat UAB Plunges šilumos tinklai praše leisti nešildymo sezono metu neeksploatuoti vienos iš šešiu mažuju katiliniu Birutes gatveje. Priežastis – minetoji katiline esanti nuostolinga. Ši klausima svarstant Vietos ukio ekologijos komitete, pritarta UAB Plunges šilumos tinklu direktoriaus Petro Piekaus prašymui. Pasiulyta sunkiau besiverciantiems žmonems padeti isigyti autonominius vandens šildytuvus. Dabar paaiškejo, kad šiu namu žmones gali likti ne tik be karšto vandens, bet ir be šildymo, nors Savivaldybes tarybos posedyje buvo nutarta kaip kompensacija iki 69 ir 71 namu nutiesti dujotiekio trasa, kad gyventojai galetu isirengti autonomini šildyma. Taciau iki šiol dar nebaigtas vidaus tinklu projektavimas, esa istrigo tebederinamas Telšiuose.
Pasak komiteto pirmininko Vytauto Jonucio, jeigu atsisakyta nuostolingos katilines, Savivaldybe turetu padeti gyventojams buvusi neekonomiška šildyma pasikeisti geresniu. Anot komiteto pirmininko, šie reikalai nesudetingi ir greitai tvarkomi, jeigu tik esa kam tuo užsiimti. Tad kritikos ietys smigo Savivaldybes administracijos Vietos ukio ir kapitalines statybos skyriaus darbuotoju pusen.
Antrasis prašymas komitetui apsvarstyti deleguotas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybes valdymo ir savivaldybiu komiteto pirmininko Jono Jagmino, i kuri kreipesi 132 Plunges miesto gyventojai. Dar karta primintas Savivaldybei žinomas žmoniu nepasitenkinimas del Plunges savivaldybes tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu patvirtintos rinkliavos už komunaliniu atlieku surinkima ir tvarkyma. J. Jagminas, susipažines su rinkeju laišku, mano, kad Plunges rajono savivaldybeje tikslinga dar karta apsvarstyti ir nustatyti diferencijuotus vietines rinkliavos tarifus skirtingoms moketoju grupems. Reiketu pripažinti, kad vienas asmuo, gyvenantis atskirame bute, iš tikro „gamina“ mažiau buitiniu atlieku negu šeima. Daliai rinkliavos kompensuoti lešas reiketu numatyti Savivaldybes biudžete ir šiu kompensaciju nesieti su socialines paramos skyrimu.
Pasak Savivaldybes administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio, rinkliavos mokestis nustatytas visai Telšiu apskriciai vienodas, ši klausima butina suderinti su kitomis apskrities savivaldybemis, pakeitimus siulyti 2009 metams. Anot komiteto pirmininko V. Jonucio, butina rinkti visas nuomones, informacija ir svarstyti, teikti pasiulymus kitiems metams.
Važiavimas autobusu kainuos brangiau
Atsižvelgiant i 31 proc. padidejusias degalu kainas, siuloma Savivaldybes tarybai patvirtinti naujas važiavimo kainas ir musu mieste, rajone.
Nuo spalio 1-osios važiavimas priemiescio maršrutais už 1 km turetu kainuoti 0,26 Lt (buvo 0,20 Lt), už važiavima miesto maršrutais vienkartinio bilieto kaina – 1,30 Lt (buvo 1 Lt). Nuolatinis bilietas važiuoti miesto autobusais visam menesiui kainuotu tiek pat kiek ir pernai – 50 Lt. Nuolatinis bilietas moksleiviams važiuoti miesto autobusais visam menesiui – 7 Lt.
Pasak Vietos ukio ir kapitalines statybos skyriaus vedejo pavaduotojo Arvydo Liutikos, tokios kainos siulomos išanalizavus UAB „Plunges autobusu parkas“, „Keliavežys“, „Mivada“ bei Telšiu, Kretingos, Mažeikiu, Kelmes rajonu vietinio susisiekimo maršrutu vieno kilometro ikainius.
Komiteto pirmininkas ir nariai domejosi, kiek vežeju paslaugos per metus kainuos Savivaldybei, nes apie 70 proc. keleiviu yra mokiniai, kuriu pavežejimas – Savivaldybes išlaidos. Jos šiemet turetu buti 3,2 milijono litu. Anot A. Krauleidžio, nepigus malonumas mokinius vežti i mokyklas. Pasiteirauta, kiek šiemet padides vežejo pajamos, palyginti su praejusiais metais, kas kontroliuos, kaip vežejai atlieka savo pareigas (visiems keleiviams duoda bilietus ar – ne ir kt). Kadangi i šiuos klausimus neišgirsta konkreciu atsakymu, nutarta darbo sutarties su „Autobusu parku“ ir tarybos sprendimo projektus dar karta svarstyti rugsejo menesi.
Ar plungiškiai noretu vejo jegaines?
Posedyje apsvarstyti 5 projektai del leidimo isirengti privataus naudojimo grežinius, 32 prašymai nuosavybes teise priklausancius žemes sklypus jungti, dalinti pusiau, statyti mažaaukšcius namus ir t. t. Daugumai pritarta. Pasidžiaugta, kad Plunge plesis visomis kryptimis, ypac Varkaliu, Gandingos piliakalnio link. J. Varkalys pajuokavo, kad plungiškiai grižta arciau Plunges miesto pramotes – Senosios Gandingos gyvenvietes. Suabejota tik del UAB „Palska“ detaliojo plano, kuriuo numatoma sujungti nuomos teise priklausancius sklypus ir dar prijungti suformuota 0,1304 hektaro sklypa, esanti laisvame žemes plote. Anot komiteto pirmininko ir daugumos nariu, minimam sklypui laisvame žemes plote isigyti pagal istatyma priklauso skelbti aukciona, tad ši klausima nutarta svarstyti veliau.
Nagrinejant R. Jankauskienes imonei „Eva“ nuomos teise priklausancio 0,3841 ha ploto sklypo, esancio Plunges mieste, Pramones pr. 6 D, detaluji plana (nors apie tai nerašyta), paaiškejo, jog cia planuojama statyti vejo jegaine. Ne šiaip žmoniu vadinama malunsparneli, bet tokia, kokios baltais sparnais mosuoja Vidmantuose.
– Aplink gyvenamieji namai, jegaines keliama vibracija, triukšmas, tad reikalinga apsaugine zona… Kam rengti detaluji plana, jeigu neleidžia salygos? – dalinosi mintimis komiteto nariai.
Tad nutarta ši detaluji plana dar svarstyti pakartotinai.
Kas rupinsis želdynais?
Nuo šiu metu sausio 1 dienos isigaliojo Lietuvos Respublikos želdynu istatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu nustatyta, kad savivaldybes „rengia ir tvirtina <…> želdynu ir želdiniu apsaugos taisykles“. Musu Savivaldybeje kol kas nera tam skirtu lešu, už ši darbo bara atsakingo specialisto. Nutarta ši klausima teikti svarstyti Savivaldybes tarybos posedyje.
