Plungės pašonėje – net trys vėjo jėgainių parkai?

Plungės rajono savivaldybės administracija pranešė apie susitikimą su investuotojais, kurių planuose – trys vėjo jėgainių parkai Žlibinuose, Kantaučiuose ir galbūt Aleksandrave.

Pristatyti savo planų atvyko UAB „SWECO Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, įmonės „Plungės vėjo energija“ direktorius Axelis Koppas, Miervaldis Kikuts ir Hartwigas Schlueteris. Plungės rajono savivaldybei diskusijose atstovavo meras Audrius Klišonis, vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, patarėjas Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, jo pavaduotojas Mantas Česnauskas, Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė, Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Vitalijus Grigorjevas. Susitikime dalyvavo ir Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Antanas Borumas, Savivaldybės tarybos nariai Robertas Endrikas, Liudas Skierus, Jonas Mockūnas, Daina Martišienė, Adomas Zamulskis.
Bendrovės „SWECO Lietuva“ atstovas E. Kunevičius minėjo, kad šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas vėjo jėgainių parkų Plungėje ir Šilutėje projektams, atliekami tyrimai dėl tokių parkų poveikio aplinkai. Jau kreiptasi ir į Aplinkos ministeriją, ši išdėstė savo pastabas.
Kaip vėliau „Plungei“ pasakojo pasitarimo dalyviai, diskusija su investuotojais buvo gana aštri. Anot posėdyje dalyvavusių politikų, investuotojai vis apeliavo į du dalykus: kad gaminti ir naudoti žaliąją energiją – prestižo reikalas, antra – kad jų veikla neprasilenksianti su Lietuvos Respublikos įstatymais, jie mokėsią valstybei mokesčius. „Mokesčiai mokesčiais. Juos moka visi, kas imasi kokios nors veiklos. Tačiau šiuo atveju naudą turi pajusti ne tik valstybės biudžetas, bet ir bendruomenės, kurias šis projektas palies. Negi vien dėl prestižo turime įsileisti investuotojus, kurie savo jėgainėmis užterš gamtovaizdį ir netrukus skaičiuos milijoninius pelnus?“ – samprotavo vienas iš pasitarimo dalyvių.
Klausimą dėl naudos vietos bendruomenėms iškėlęs Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas minėjo, kad plungiškiai nėra kategoriškai nusiteikę prieš vėjo jėgaines, bet nori aiškumo dėl ateities. Juolab kad ši naujovė – ne tik prestižas, kaip sakė investuotojai, bet ir daugybė nepatogumų. Vieną iš jų paminėjo Savivaldybės tarybos narė D. Martišienė. Jos žiniomis, būnant arti jėgainių neveikia modernių traktorių elektronika. Ir šis nepatogumas – ne tik sklypų, kuriuose bus įrengtos jėgainės, šeimininkams, bet ir jų kaimynams. Kas atsižvelgs į jų poreikius, kas už tuos nepatogumus atlygins?
Susirinkusieji greitai paskaičiavo: jei investuotojai tikina, kad 200 milijonų vertės projektas (būtent apie tokios vertės investicijas kalbama!) jiems atsipirks per septynerius metus, vadinasi, likusius 23 metus (nes jėgainių eksploatacijos laikas – 30 metų) verslininkams kapsės pelnas, ir jis bus kokie… 600 milijonų! Tad kompensaciją vietos bendruomenėms būtina „išsimušti“.
Savivaldybės tarybos narys A. Zamulskis domėjosi, pagal ką paskaičiuota žemės nuomos kaina, kodėl sutartyse su žemės sklypų savininkais (kurios, beje, dar tik preliminarios) nenumatytas kainos indeksavimas – juk jėgainės jų valdose sparnus suks ne penkerius metus, o net tris dešimtmečius. Įžvelgta ir kitų blogybių: vizualinė tarša, nuolatinis triukšmas, žala paukščiams ir kt.
Tiesa, susirinkimo dalyviai įžvelgė ir pliusų: kad diskusijos su investuotojais, kurios iki šiol vyko „po kilimu“, pagaliau ištrauktos į dienos šviesą ir kad susitikime sudaryta galimybė dalyvauti ne tik Savivaldybės vadovams. Tiesa, pastebėta, kad į pasitarimų dalyvių sąrašą turėtų būti įtraukti ir Žlibinų, Kantaučių, Aleksandravo bendruomenių atstovai. „Panašu, kad investuotojai suprato, jog derėtis teks ne su vienu iš vadovų ir ne „po kilimu“. Tokie sprendimai – ne vienasmeniai, o Savivaldybės tarybos, kurią sudaro 25 nariai“, – „Plungei“ sakė pasitarimo dalyviai.
Kada projektas bus pristatytas viešai? Ko gero, tuomet, kai žodį dėl galimybės statyti jėgaines numatytose vietovėse tars Aplinkos apsaugos ministerija. Kada galima statybų pradžia? Galbūt po poros metų. Žinoma, jei Savivaldybė tam išduos leidimą.