Plungė pastarosiomis savaitėmis „puošiasi“… natūraliu grožiu. Miesto seniūnijos žinioje esantys žalieji plotai kasdien vis labiau veši. Nepjaunama žolė pradėjo erzinti plungiškius, ypač gyvenančius atokiau nuo miesto centro. Plotai šalia pagrindinių gatvių dar yra daugiau ar mažiau nušienaujami, o tolėliau esantieji nesulaukia tinkamo dėmesio. Kas nutiko, kad tvarkos mieste pritrūko?
Kad plungiškiams trūko kantrybė, rodo praėjusią savaitę socialiniame tinkle pasirodžiusios nuotraukos, iliustruojančios, kaip atrodo vienur ar kitur žolynai mieste. Komentarų gausybė – žmonėms ne vis vien, kokia jų aplinka. Jei ne dėl patogumo ir gražaus vaizdo akims, tai dėl sveikatos – juk kur aukšta žolė, ten erkės!
„Šiemet kaip niekad netvarkinga Plungė, kur seniūnija kažin žiūri?“, „A. Jucio gatvėje žolė iki pažastų, to dar nebuvo buvę“, „A. Jucio gatvės 8-ojo namo kieme tas pats. Visada Savivaldybė pjaudavo. Skalbinių pasidžiauti neprieisi. Grando tik apie vaikų žaidimų aikštelę“, „Kodėl šią vasarą Plungė tokia apžėlusi? V. Mačernio gatvėje vaikai žaidžia aukščiausioje žolėje“, „Ne tik I. Končiaus, bet ir A. Vaišvilos gatvėje didelės erkių veisyklos – žolė iki pilvo“, „A. Jucio skersgatvyje jau du kartus žolę pjovė prie daugiabučio, bet nenupjovė palei gatvę esančios žolės. Tai dabar esame kaip ir apžėlę, kaip ir ne“, „Anksčiau šituo laiku jau būdavo du kartus nupjovę. Pereikite I. Končiaus gatve ir pamatysite, kokio aukščio žolė“ – tokie ir panašūs pastebėjimai liejosi po nuotraukose užfiksuotais vaizdais.
Ypač nuostabą plungiškiams kelia netoliese devynaukščio esanti šunų vedžiojimo aikštelė: žolė čia tokia, kad aikštelė virtusi tikra ganykla. Šuniukas tikrai netruks pradingti tarp smilgų!
Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė nesigina – ji sutinka, jog šį sezoną susidurta su rimtomis problemomis prižiūrint tvarką mūsų mieste. „Norėtųsi miestiečių atsiprašyti už ne savo „griekus“, – „Plungei“ sakė prieš gerą savaitę kalbinta seniūnė. Tąkart ji aiškino, jog tokioje situacijoje atsidurta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo netobulumo ir spragų. „Esmė tai, kad miesto priežiūros konkursą laimėjo įmonė, neturinti pajėgumų susitvarkyti su jai tekusia užduotimi. O įstatymas nenumato galimybės patikrinti, ar konkurse dalyvaujanti bendrovė atitinka reikalavimus, ji neprivalo įrodyti, kad yra pajėgi. Konkursą laimėjo mažiausią kainą pateikusi įmonė“, – kalbėjo D. Jurkuvienė.
Apie Plungę užklupusią problemą miesto šeimininkė užsiminė ir per seniūnų nuotolinį susirinkimą Savivaldybėje. Tuomet taip pat stebėtasi, kaip „vieną „trimerį“ ir žoliapjovę“ turinti įmonė galėjo tikėtis, jog sugebės tinkamai prižiūrėti 44 hektarų plotą.
„Vien su noru ir mintimis darbų nepadarysi, todėl šiandien ir turime tokią situaciją mieste“, – pridūrė D. Jurkuvienė.
Plungės žaliųjų zonų priežiūros sutartis buvo pasirašyta dar gegužės mėnesį su įmone „Kitokia diena“ iš Klaipėdos. Tačiau sklandžiai pradėti numatytų darbų taip ir nepavyko. Miesto seniūnijos netenkino nei žolės pjovimo tempai, nei darbų sparta, nei kokybė. Dėl to įmonei rašyta pretenzija, į kurią atsakymo tikėtasi sulaukti iki birželio 15 dienos.
Įdomu tai, jog „Kitokia diena“ save pristato kaip įmonę, teikiančią kasdieninio, periodinio ir poremontinio valymo paslaugas įmonėms, privatiems klientams ir valstybinėms organizacijoms. Tarp jos paslaugų minima ir teritorijų priežiūra, sutvarkymas. „Tačiau turbūt visi suvokiame, kad, sakykim, įmonės teritorijos priežiūra tikrai skiriasi nuo 44 hektarų tvarkymo ir šienavimo. Čia reikia kur kas daugiau pajėgumų turėti“, – dėstė D. Jurkuvienė.
Plungės miesto seniūnijos „draugystė“ su minėtąja įmone jau yra nutrūkusi. Ir seniūnė, ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas patvirtino, jog sutartis su „Kitokia diena“ nutraukta abipusiu sutarimu. „Įmonė tam neprieštaravo ir ginčų dėl to nekilo. Jei būtume nesutarę, padėtis mieste apskritai būtų pasidariusi tragiška“, – pabrėžė M. Kaunas.
D. Jurkuvienė patikino, jog kilusį „gaisrą“ imtasi gesinti turimomis pajėgomis. „Gavome administracijos leidimą įsigyti dvi nešiojamąsias žoliapjoves. Labai gelbėja ir pagal panaudos sutartį gautas traktoriukas, galintis atlikti žolės mulčiavimo funkciją. Kol kas tvarkomės patys, aišku, ne visur suspėjame“, –
aiškino seniūnė. Prioritetas, kaip minėta, yra žolynai ties gatvėmis, šaligatviais, vaikų darželiais ir pan. „Stengiamės pirmiausia nupjauti ten, kur arčiausiai žmonių. Reikia luktelėti – atvyksime ir iki I. Končiaus gatvės. Kur laukai, tikrai neskubame nupjauti, nors, aišku, turi būti nupjauta ir ten. Tikėkimės, kad kitą savaitę visi vargai baigsis“, – vylėsi seniūnijos vadovė.
Gelbėdamasi iš neeilinės situacijos, seniūnija nusprendė pirmiausia skelbti nedidelės vertės pirkimą, kurį laimėjusi įmonė imsis gelbėti miestą nuo apaugusių žolynų. Kaip ir minėta, apklausos būdu atrinkta bendrovė jau šią savaitę turėtų pradėti dirbti. Greičiausiai suvaldyti chaosą Plungėje bus patikėta „Raguvilei“ – bendrovei, kuri praėjusiais metais buvo atsakinga už žolės pjovimą Plungėje ir kurios darbui priekaištų neturėta.
Taip pat nieko nelaukiant jau dėliojami naujo miesto priežiūros darbų konkurso paskelbimo planai. Tik kaip vėl neužlipti ant to paties grėblio?
Truputėlį kurioziškai dabar atrodo Plungės rajono savivaldybės išplatintas pranešimas gyventojams, kad netvarkingų ne žemės ūkio paskirties sklypų savininkai raginami nušienauti žolę, priešingu atveju laukia atitinkamos piniginės sankcijos. O gal ir jiems pakaktų atsiprašyti?
Tai,nuolatinė problema,miestas labai netvarkngas,nešvarus,,,sulopytas,,Reikia daryti sutartis jau ziemą,o ne vasarą ir su tom įmonėm,kurios apsirūpinusios reikiama technika. Dabar ,matomai sutartys daromos švogeriškai.Labai daug netvarkingų privatininkų,apsvertę senienoms ,griuvenomis,gadina miesto vaizdą. Dėti baudas už netvarką…Seniunija gaus pajamų ,miesto tvarkymui. Namų bendrijos irgi privalo rūpintis savo aplinka. Bet nei krust,ir dejuoja ,kad žolės siekia balkonus.Gėda.
Nuostabiai parasyta noretusi stipriau.plunge panasi I kolhoza ,seniune prasom pasitemti!!