Praėjusią savaitę posėdžiavusiems Savivaldybės tarybos nariams buvo pateikta informacija apie mokesčių naujoves ir Savivaldybės biudžeto vykdymą, apie Plungės šilumos tinklų veiklą, padėtį darbo biržoje bei apie moksleivių maitinimą.
Mokesčiai
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Lolita Petrutytė tarybos narius supažindino su mokesčių naujovėmis, įsigaliojusiomis nuo šių metų sausio 1 dienos. Priminta apie panaikintas PVM lengvatas, padidėjusį pelno mokestį, sumažėjusį gyventojų pajamų mokestį, atsiradusią naują 6 proc. sveikatos draudimo įmoką.
Kalbėta ir apie Plungės rajono savivaldybės biudžeto vykdymą. Per du pirmuosius šių metų mėnesius mūsų įmonės sumokėjo 8,4 mln. Lt įvairių mokesčių. 4,4 mln. Lt teko Savivaldybės biudžetui, 1 mln. Lt – valstybės biudžetui, 3 mln. Lt – muitinei. Planuotasis dviejų mėnesių Savivaldybės biudžetas įvykdytas gana gerai – 98 procentais.
L. Petrutytė konstatavo, kad pastaruoju metu Plungėje apie 70 Lt sumažėjo vidutinis darbo užmokestis, dėl bankrutuojančių įmonių (dabar tokių yra 17) mažėja mokesčių mokėtojų. Todėl tikėtina, kad Savivaldybės biudžetas negaus tokių pajamų, kokias planavo.
Kritiška ar ne kritiška?
Plungės šilumos tinklų veiklą pristatęs direktorius Petras Piekus akcentavo įmonės perspektyvas: kad norima statyti 3 mln. litų vertės katilinę Dariaus ir Girėno gatvėje, ten pat renovuoti šilumos trasą, suprojektuoti naują trasą Lentpjūvės gatvėje ir t. t. Baigdamas kalbėti, direktorius pabrėžė: „Dar kartą visiems sakau – įmonės padėtis nėra kritiška“.
Po P. Piekaus pasisakymo žodžio paprašė Savivaldybės tarybos narys Mykolas Pronckus. „Visi žinome, kad jūsų įmonėje buvo atliktas auditas, kad rasta pažeidimų. Kodėl kalbate tik apie gražias perspektyvas, o apie trūkumus nutylite?“ – klausė M. Pronckus. Klausimų įmonės direktoriui turėjo ir posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys: „Mažeikiuose nustatyta, jog daugybė gyventojų nedeklaruoja, kiek sunaudojo karšto vandens. Ar Plungėje taip nėra? O gal įmonei taip naudingiau – jei nesumoka už karštą vandenį, jūs didinat įkainį už šildymą?“
P. Piekus neslėpė, kad nedeklaruojančiųjų karšto vandens yra ir pas mus. „Tuos, kas mažai vandens išleidžia, tikriname. Tačiau tai labiau rūpėti turėtų „Plungės vandenims“, o mūsų įmonei – nei šilta, nei šalta“, – tokiu atsakymu ne vieną nustebino Šilumos tinklų direktorius.
Apie Plungės šilumos tinklų veiklą kalbėjo ir įmonę auditavusi Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė. Ji dar kartą (prieš tai audito išvados buvo pristatytos Vietos ūkio ir ekologijos bei Kontrolės komitetų nariams) akcentavo, kad įmonės lėšos naudojamos neekonomiškai, turtas valdomas neefektyviai. Šilumos tinkluose aptikta daug pažeidimų, be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės skolos siekia beveik 7 mln. litų. Pasak D. Jarašiūnienės, ji matanti kitaip – Plungės šilumos tinklų padėtis kritiška, o Savivaldybės tarybos nariai į tai kažkodėl nereaguoja.
Skaičiai auga astronominiu greičiu
Taip kasdien didėjantį nedarbą apibūdino Plungės darbo biržos direktorius Alfonsas Judžentis. Anot jo, viskas prasidėjo nuo to, kad masiškai darbuotojus ėmė atleidinėti AB „Minija“, UAB „Delibera“, AB „Linų audiniai“, UAB „Saprega“. Šiuo metu situacija liūdna – nedarbo lygis perkopė 8 procentus, o prošvaisčių, kad padėtis pagerės, nėra.
Pasak A. Judženčio, darbo biržoje kasdien užregistruojama keliasdešimt naujų bedarbių, o laisvų darbo vietų – vos 3-4. Ir tos pačios tuoj užimamos. „Matome, kad į Plungę grįžta daug užsienyje dirbusių žmonių. Atrodo, turėtume tuo džiaugtis, deja… Koks čia džiaugsmas, kai neturime ko tiems žmonėms pasiūlyti“, – sakė biržos vadovas.
Maistas skanėja
Apie moksleivių maitinimą kalbėjęs Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis priminė, kad metų pradžioje visų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius ir darbuotojus pradėjo centralizuotai maitinti VšĮ „Kretingos maistas“. Iš pradžių dėl naujojo maitintojo kilo didžiulė nepasitenkinimo banga – mokyklos priekaištavo dėl nekokybiško ir neskanaus maisto, mažų porcijų, didelių kainų. Anot R. Raibužio, įmonė į priekaištus sureagavo – dabar padėtis pasikeitusi, esą daugelis mokyklų dėl maitinimo jokių problemų nebeturi.
Skyriaus vedėjo teigimu, į mokyklas atėjus „Kretingos maistui“, daugelis valgyklų darbuotojų liko savo darbo vietose. Išeiti panoro tik 14. Joms sumokėta 98 tūkst. Lt išeitinių kompensacijų. „Suskaičiavome, kad, perdavę mokyklas vienam operatoriui, šiemet sutaupysime apie 150 tūkstančių litų Savivaldybės pinigų. Kitąmet nebereikės mokėti išeitinių, taigi ekonomija bus jau daugiau nei 200 tūkstančių. Be to, į sumą neįskaičiuotos lėšos, kurių būtų reikėję investicijoms į valgyklų remontą, įrangos atnaujinimą ir t. t.“, – naujovės privalumus dėstė R. Raibužis.
Jam oponavo Albinas Klimas: „Mūsų vaikai už maistą moka tiek pat, kiek mes, valgydami miesto kavinėse. Tiesa, porcijos kaina perpus mažesnė, bet ir į lėkštę įdeda tik pusę to, ką mes gauname kavinėje“.
Tarybos narius domino, ar Švietimo skyrius kontroliuoja „Kretingos maistą“. „Ne, nekontroliuojam. Šią funkciją atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Visuomenės sveikatos centras. Be to, vaikų maitinimo kokybe rūpinasi ir jų mokytojai bei tėvai, išsyk pranešantys, jei kas negerai“, – atsakė skyriaus vedėjas.
