Išgirdę žodį „bliuzas“, daug kas savo vaizduotėje iškart nusipiešia juodaodį vyrą, tačiau bliuzas puikiai tinka ir baltaodėms merginoms. Tą puikiai parodė televizijos projekte „X faktorius“ dalyvaujanti plungiškė Viktorija Raibužytė. Tiesa, įvairūs projektai – ne naujiena, savo vokalinius sugebėjimus juose demonstruoja daugybė jaunų talentų, tačiau Viktorijos tikslas buvo ne tik dainuoti, bet ir pristatyti savo kūrybą. O mergina kuria bliuzą. Tad susipažinkime.
– Tradiciškai trumpai apie save: kur gimei, augai, mokeisi, studijavai, kokią specialybę įgijai?
– Gimiau Klaipėdoje, bet užaugau Plungėje. Tad šis miestas oficialiai – mano gimtasis. Baigiau Plungės Senamiesčio vidurinę (dabar – Senamiesčio mokykla). Taip pat baigiau Mykolo Oginskio meno mokyklą, estradinio dainavimo klasę. O toliau – klasikinio dainavimo kursai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), populiariosios muzikos studijos Vilniaus kolegijoje. Taip pat buvau išvykusi mokytis į Londono muzikos kolegiją pagal „Erasmus+“ programą. Dabar esu įstojusi į jungtinę LMTA ir Vilniaus universiteto specialybę – muzikos terapiją. Siekiu magistro laipsnio.
– Kaip trumpai save pristatytum šią dieną?
– Šiuo metu save pristatau kaip dainų autorę, atlikėją, muzikos ir dainavimo mokytoją. Taip pat daug dirbu su kitais atlikėjais kaip pritariantysis vokalas, prodiusuoju jų kuriamas dainas, asistuoju.
– Kada prasidėjo draugystė su muzika, o konkrečiai – su dainavimu? Kas buvo įkvėpėjas?
– Draugystė su muzika prasidėjo vaikų vokaliniame ansamblyje „Vieversys“. Čia patekau pas nuostabią dainavimo mokytoją Liną Raudoniutę-Kidd. Tai buvo pirmasis žmogus, įskiepijęs meilę muzikai, atskleidęs mano gabumus. Būtent ji ir pasiūlė stoti į meno mokyklą.
Labai apsidžiaugiau, kai paklausėte, kas buvo mano įkvėpėjas, nes vienareikšmiškai galiu patvirtinti, jog tai buvo mokytoja Lina.
– Labiau orientuojiesi į bliuzą. Kodėl toks stilius?
– Bliuzą galima išliūdėti, išrėkti, per jį atiduoti nuovargį ir skausmą. Negalėčiau pasakyti, jog esu labai depresyvus žmogus, bet panašu, jog vieną mano asmenybės pusę šis stilius ir atspindi. Nors kažkaip specialiai šios krypties nesirinkau, viskas atėjo per laiką ir ieškojimus. O bliuzas, mano manymu, puikiai dera su žemaičių tarme.
– Todėl į „X faktorių“ ir ėjai su žemaitiška daina?
– Taip, būtent ir turėjau tokį tikslą – prisistatyti su savo muzika ir dainomis. O žemaitiška dėl to, nes bliuzas man lengviausiai rašosi šia tarme.
– Nuo ko prasidėjo dainininkės karjera? Kokie pasiekimai?
– Greičiausiai nuo „Šaltų rankų“ sukūrimo, nes su šia daina laimėjome Karklės festivalio organizuojamą jaunųjų grupių konkursą „Golden Fish“. Su tuometine grupe „BluesBerries“ šią dainą veždavomės į visus pasirodymus ir publika priedainį dainuodavo kartu. O man tai buvo pats didžiausias įvertinimas.
Nuo 2018 metų gyvuoja grupė „Let Alone“. Žinoma, mes grojame bliuzroką ir jau lapkričio mėnesį pristatysime savo debiutinį albumą.
– Ar albume bus ir žemaitiškų dainų?
– Turime išleidę atskirą singlą „Pa-da-ba-da-pa“ žemaitiškai. Deja, jis į albumą nepateko.
– Nors ir sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, bet ar yra tekę koncertuoti Plungėje?
– Plungėje dainuodavau ir „vaidendavausi“ dar nuo mokyklos laikų su grupe „Pusė trijų“. O po mokyklos baigimo yra tekę pasirodyti Plungės miesto šventėje, taip pat mus su duetu buvo pakvietęs kavos baras „Exlibris“. Tai buvo vienas šilčiausių ir įsimintiniausių koncertų Plungėje.
– Pati kuri muziką, dainas. Iš kur semiesi minčių? Kas įkvepia kūrybai? Kuri angliškai ar lietuviškai?
– Nėra vieno atsakymo apie įkvėpimą. Tikrai būna dienų, kai viskas dėliojasi savaime ir muzika su žodžiais ateina iš aukščiau, tačiau kai taip nenutinka, tada prasideda juodas darbas su ta medžiaga, kurią turi: jos kūrimas ir lipdymas. Rašomų dainų neskirstau pagal kalbas, dažniausiai tai susiklosto savaime. Pagal dainos melodiją ar nuotaiką jau iš karto girdžiu, kokia kalba bus daina, lygiai taip pat nutiko ir su žemaitiškomis.
– Kas paskatino dalyvauti televizijos šou? Kas žinojo apie šiuos ketinimus? Ar palaikė, o gal, priešingai, bandė atkalbėti?
– Paskatino vidinis noras pristatyti save ir savo muziką. Apie sprendimą pasirodyti „X faktoriuje“ žinojo tik artimiausi žmonės. Žinodami, jog televizijos nesureikšminu kaip svarbiausio elemento savo muzikinėje karjeroje, vis dėlto ir jie buvo nustebinti mano sprendimu. Žinoma, didžiausiais palaikytojais išlieka visi klausytojai, kurie seka mano muzikinę kelionę. Ačiū jiems už tai.
– Ar tikėjaisi, kad pateksi į „kėdžių iššūkio“ etapą? Ir, jei gali, atskleisk, pas kurį iš mokytojų (komisijos narių) norėtum pakliūti. Kodėl?
– Iš tiesų nieko per daug nesitikėjau, ėjau norėdama pristatyti savo kūrybą. Jei ir toliau seksis, norėčiau patekti pas Marijoną Mikutavičių, nes jo kuriama muzika man arčiausiai saviškės.
– Ar niekada nekilo minčių emigruoti? Juk, kaip daugelis sako, ten jauniems muzikantams ir šiaip bet kurios srities specialistams didesnės perspektyvos.
– Kilo ir tikrai ne kartą. Prieš metus buvau įstojusi mokytis Londone, ruošiausi išvykti. Vis dėlto globali situacija pakoregavo mano planus, todėl nusprendžiau likti Lietuvoje.
Perspektyvos svetur studijų atžvilgiu ir tarptautiškumo prasme iš tiesų didelės, bet svarbu suvokti ir tai, jog ten viską reikia pradėti nuo pradžių, nesvarbu, kokios srities specialistas būtum. Bet esu įsitikinusi, kad bet kokiu atveju tai būtų praturtinanti patirtis. O tą patirtį ir naujas idėjas visada galima parsivežti į savo kraštą.
– Ko gero, kiekvieno atlikėjo svajonė – užkariauti didžiąją sceną. Apie ką svajoja bliuzo atlikėja iš nedidelio miesto? Kokie ateities planai?
– Nežinau, labai konkrečiai apie tai negalvojau. Kadangi jau pasirodžiau ant tų vadinamųjų didžiųjų scenų Lietuvoje: „Bliuzo naktys“, Karklės festivalis, Sostinės dienos, „Kultūros naktis“ ir kt., gal dabar didžiausias tikslas būtų su savo muzika pasiekti ir tarptautinės muzikos platformas.
Artimiausias ateities planas – albumo išleidimas su grupe „Let Alone“. Jis ir man asmeniškai labai svarbus, nes tai pirmasis mano, kaip dainų autorės, albumas. Tad tikrai nuoširdžiai kviečiu visus sekti mūsų muzikinę kelionę ir kartu laukti to naujo vyksmo.
– Ko palinkėtum jauniems žmonėms, galbūt nedrįstantiems siekti savo svajonės?
– Svajonių kelias tikrai nėra rožėmis klotas, reikia daug drąsos ir pasiryžimo. Šitų dviejų savybių ir palinkėčiau. O kaip to įrodymą siūlau paklausyti dar vieno plungiškio FC Baceball kūrinį „Plungė“. Štai ten viskas labai taikliai apie tas svajones pasakyta.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės kūrybiniame kelyje.
Marijos Sanosianaitės nuotr.
