Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai yra geros, tačiau netinkamai tvarkomos nuotekos užteršia gruntą ir gruntinį vandenį. O tai neigiamai veikia aplinką ir net gali smarkiai pakenkti žmonių sveikatai.
Jau įgyvendino reikalavimus
Siekiama, kad vietovėse, kuriose gyvena daugiau kaip 2 000 žmonių, nuotekų tvarkymo paslaugas gautų 98 proc. gyventojų ir ne daugiau kaip 2 proc. nuotekų būtų tvarkoma individualiai.
„Plungė jau buvo pasiekusi 98,1 proc., bet prie aglomeracijos prijungus dar tris gyvenvietes – Kaušėnus, Glaudžius ir Jovaišiškę – procentas truputį sumažėjo. Tačiau per artimiausius mėnesius vėl pasieksime 98 proc., – situaciją pristato UAB „Plungės vandenys“ direktorius Alvydas Jasevičius. – Šiuo metu kaip tik baigiame vieną projektą Kaušėnų gyvenvietėje, soduose. Baigiame tiesti tinklus keliose gatvelėse, žmonės jau dabar pradeda jungtis.“
Centralizuotai tvarkant – mažesni kaštai
Paklaustas, kas labiausiai žmones skatina jungtis prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos, pašnekovas teigia: žmonių sąmoningumas ir paskaičiavimas, kad, prisijungus prie centrinių tinklų, nuotekas tvarkyti atsieina kur kas pigiau.
„Sąmoningi žmonės tikrai nenori teršti gamtos, bet vis tiek pasitaiko žmogiškojo veiksnio apraiškų – gyventojai vertina, kas jiems pigiau. Kai kurie yra įsirengę individualias nuotekų valyklas, skirtas buitinių nuotekų mechaniniam ir anaerobiniam valymui, pagal įstatymą jų naudotojai turėtų pasiekti tokius pat rodiklius, kokių reikalaujama iš Plungės miesto nuotekų valyklos. Kiti gyventojai naudoja septikus. Deja, dauguma jų yra nesandarūs, sertifikuotų rezervuarų praktiškai nėra. O žmonės, nuotekas iš rezervuarų sąžiningai vežantys asenizacinėmis mašinomis, su malonumu jungiasi prie tinklų, nes supranta, kad tai kainuoja kur kas mažiau“, – pasakoja A. Jasevičius.
UAB „Plungės vandenys“ direktorius teigia, kad bendrovės darbuotojai kartais aplanko prie centrinių nuotekų tinklų neprisijungusius gyventojus ir ragina juos prisijungti, bet tai ir viskas, ką jie gali padaryti.
„Aišku, būtų geriau, jei aktyviau padėtų gamtosaugininkai, nes mes negalime išrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tik geranoriškai žmonių paprašyti, kad jungtųsi, o pareigūnai gali ir įspėjimus išrašyti, ir baudas paskirti, nors tikslas – ne nubausti, o išsaugoti švaresnę gamtą“, – esamą padėtį pristato pašnekovas.
Situacija galėtų būti geresnė
Pasak A. Jasevičiaus, tinklų, privestų iki sklypo ribos, dar yra nemažai ir maždaug 200 gyventojų tikrai galėtų prisijungti. Jis teigia, kad kai kurie gyventojai nesijungia, nes jungimuisi neturi pinigų, o kai kam pigiau nuotekas kur nors nuvežti savarankiškai.
„Kol nesijungiantieji griežtai nekontroliuojami, galbūt jiems finansiškai apsimoka nesijungti, kad nereikėtų mokėti už nuotekų tvarkymą. Visokių priežasčių prisiklausome, dėl ko žmonės nesijungia. Bet keistai atrodo, kai žmogus pasistato namą, bet neturi kelių šimtų eurų prisijungti prie tinklų“, – stebisi A. Jasevičius.
Žmonės inicijuoja patys
Jungimąsi palengvina šiam tikslui taikomos supaprastintos prisijungimo sąlygos, projektai, visa prisijungimo procedūra.
„Kartais apklausos rodo, kad žmonės nori jungtis, bet kai tinklai nutiesiami – atsisako tą padaryti. Kai šalia sklypo nutiesti tinklai, iškart pakyla jo vertė, todėl dėl tinklų atvedimo sutinka net ir tie gyventojai, kurie nė neketina ten gyventi – vieni išvažiuoja į užsienį, kiti planuoja sklypą parduoti. Kai kur stovi namai net be langų. Įvairių situacijų būna, – pasakoja A. Jasevičius. – Bet būna ir kitokių istorijų. Neseniai savo lėšomis privedėme tinklus vienoje gatvelėje sodų bendrijoje, kurioje žmonės norėjo prisijungti ir buvo pasirašę išankstines sutartis, kad per tam tikrą nustatytą laikotarpį prisijungs prie centralizuotų nuotekų tinklų. Toks abipusis įsipareigojimas. Vos tik projektas buvo baigtas, jie aktyviai pradėjo jungtis.“
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, kuria siekiama žmonėms priminti, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Taip ne tik saugoma aplinka, bet ir sutaupoma pinigų. Daugiau informacijos galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. Nr. I-908
