Kovo 7 dieną užsukusieji į Plungės viešąją biblioteką laikrodinėje turėjo unikalią galimybę išvysti įvairiais laikotarpiais mūsų šalyje cirkuliavusius pinigus. Visuomenei pristatytas bendras kolekcininkų Rimanto Bendoriaus ir Bronislovo Pociaus darbas – kalendorius „Lietuvos valstybės pinigai“.
Atsitiktinė mintis virto dovana visuomenei
Kaip sakė Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, B. Pocius ir R. Bendorius visai neseniai miesto bibliotekoje J. Tumo-Vaižganto g. 81 pristatė savo surinktų ženkliukų parodą. O dabar, artėjant tokiai reikšmingai Lietuvai dienai – Kovo 11-ajai, dovanoja plungiškiams dar vieną dovaną. Tiesa, atėjusieji į biblioteką galėjo pavartyti ne tik kalendorių, bet ir knygas apie mūsų šalies pinigus iš asmeninės R. Bendoriaus bibliotekos. Direktorė pasidžiaugė, kad kalendoriaus pristatyme dalyvauja ilgamečiai draugai iš Mendeno.
„Čia trūksta dar dviejų žmonių, prisidėjusių prie kalendoriaus išleidimo, – Vandos Bendorienės ir Stefanijos Pocienės. Jos skirdavo mums dalelę uždirbtų pinigų, kad galėtume įsigyti tuos popieriaus, metalo gabaliukus, kuriuos galime jums pristatyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo R. Bendorius.
Kolekcininkas pasakojo, kad mintis apie mūsų šalies pinigų kalendorių kilo praėjusių metų gruodžio mėnesį visai atsitiktinai, kai, lankantis Kretingos spaustuvėje, ruošiant medžiagą kitai parodai, už akių užkliuvo įvairūs kalendoriai. „Ten visokie šuniukai, kačiukai ir panašiai. Aš Broniui ir sakau: „Gal mes suspėtume Vasario 16-ajai paruošti Lietuvos valstybės pinigų kalendorių“, – prisiminė R. Bendorius.
B. Pocius šią mintį palaikė, tad kibta į darbą. Kalendorių vyrai redaguoti pradėjo sausio viduryje. Užtrukta beveik mėnesį.
Kaip minėjo R. Bendorius, kalendoriuje pateikti ne visi Lietuvoje cirkuliavę pinigai. „Jei būtume dėję visus, tada pinigų pavyzdžiai būtų buvę kaip pašto ženkliukai. Stengėmės, kad jie būtų tokio dydžio, kokie ir yra iš tikro, – dėstė kolekcininkas. – Manome, kad šitokia mūsų dovanėlė miestui, šaliai, šimtmečiui, kad ir kukli, bus kažkiek naudinga.“
Lietuvoje cirkuliavę pinigai kalendoriuje sudėlioti pagal mėnesius.
Titulinio lapo viršuje – 10 litų moneta. Apačioje – popierinis 10 litų banknotas. Kaip teigė R. Bendorius, tai brangiausias tarpukario Lietuvos pinigas. Šiandieninė jo vertė – mažiausiai 4 000 eurų. Tokie banknotai buvo išspausdinti 1938-aisiais valstybės atkūrimo 20-mečio proga. Juose yra trys herbai: Klaipėdos, Vilniaus krašto, Kauno. Kadangi Klaipėda jau buvo okupuota Vokietijos, lenkams priklausė Vilniaus kraštas, nenorėdama sukelti tarptautinio skandalo, tuometinė valdžia tų pinigų nepaleido į apyvartą.
Kai į mūsų šalį įžengė sovietų armija, 1940-aisiais didžioji dalis pinigų buvo sunaikinta. Anot R. Bendoriaus, spėjama, kad pusė jų galėjo būti išvežta į SSRS valstybinio banko saugyklą.
Nuo auksino iki lito
Kolekcininkas ir istorikas B. Pocius susirinkusiesiems kalbėjo, kad sulaukia nemažai klausimų, kodėl kalendoriuje nėra rusų červoncų, rublių, kur markės. Šiems žmonėms jis atsakąs, kad bus parengtas kitas kalendorius su pinigais, cirkuliavusiais Lietuvos teritorijoje nuo 1898 iki 1992 metų.
Toliau B. Pocius kalendorių apžvelgė pagal mėnesius.
Sausio, vasario ir kovo mėnesių lapuose – 1918 m. balandžio 4 d. Vokietijos valdžios Kaune išleistos ostmarkės Lietuvai. Šie pinigai 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo pavadinti auksinais, o pfenigai – skatikais. 1 auksinas buvo lygus 1 Vokietijos markei.
Pasak istoriko, nuo 1919 m. iki 1922 m. mūsų šalis patyrė didžiulį nuostolį, nes auksino vertė krito kasdien. 1922 m., atsiradus litams, 1 litas prilygo 175 auksinams. Po gero mėnesio 1 litas buvo vertas 800 auksinų. Patirti nuostoliai siekė 40 milijonų Amerikos dolerių.
Balandžio, gegužės, birželio mėnesių puslapiuose pateikti 1922-aisiais išleisti lietuviški pinigai. Įdomu tai, kad ir centai buvo popieriniai. 1925 m. buvo išleisti metaliniai litai ir centai. Pirmieji litai buvo stipri valiuta. Per didžiąją pasaulio krizę tai buvo penkta valiuta, išlaikiusi savo vertę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. litas kaip piniginis vienetas buvo panaikintas – liko kursuoti tik červoncai ir rubliai. Kaip ir minėta, šių pinigų kalendoriuje nėra.
Liepos ir rugpjūčio mėnesių puslapiuose kolekcininkai sudėjo 1992 m. apyvartoje pasirodžiusius laikinuosius Lietuvos pinigus – talonus, kuriuos žmonės vadino „žvėriukais“.
Rugsėjis, spalis, lapkritis paskirtas litams. Istorikas P. Pocius ir čia atskleidė įdomių faktų: 1991 m. buvo sukurta ir išspausdinta 1 000 litų vertės kupiūra, tačiau apyvartoje ji taip ir nepasirodė. Kaip paaiškino kolekcininkai, buvo toks bankų įstatymas, kuriuo buvo draudžiama išleisti į apyvartą didesnės vertės kupiūrą, nei yra vidutinis mėnesio darbo užmokestis.
Paskutinis kalendoriaus lapas „atiduotas“ visais laikotarpiais Lietuvoje cirkuliavusioms monetoms. Kaip pasakojo kolegą papildęs R. Bendorius, 1938 m. buvo nukalta moneta su Antano Smetonos atvaizdu. Pirmoji moneta prezidentui nepatiko, buvo svarstoma sunaikinti, tačiau ją pasiėmė pinigų kalėjas. Antrasis bandymas pavyko, ir moneta buvo padovanota A. Smetonai. Dabar ji priklauso prezidento anūkui.
„Kiek girdime atsiliepimų, panašu, kad pirmas blynas neprisvilo“, – baigdami pristatymą sakė kalendoriaus autoriai.
Plungės kolekcininkai savo „kūdikį“ dar vežė į Rietavą, paskui pristatys Telšiuose ir Mažeikiuose.
Skaitykite daugiau: valiutos keitykla
