
Rugsėjo 15 dieną posėdžiavo Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas. Išklausyta informacija apie sergamumą tuberkulioze ir šios ligos profilaktiką rajone, o paskui grįžta prie ankstesniuose posėdžiuose gvildentų klausimų.
Reikia institucijų bendradarbiavimo
Apie tuberkuliozę Plungės rajone posėdžiautojams papasakojo Plungės ligoninės gydytoja pulmonologė Eugenija Gaudiešienė. Medikės manymu, padėtis pas mus nėra prasčiausia, nors Telšių apskrityje, lyginant su šalies vidurkiu, sergamumas – didesnis. Kaip paaiškino gydytoja, priežastis, ko gero, ta, kad apskrityje – didesnis ligos išaiškinamumas.
Pasak E. Gaudiešienės, pernai buvo nustatyta 19 naujų tuberkuliozės atvejų, dviem ligoniams liga atsinaujino. O šiais metais (iki rugsėjo 1 d.) išaiškinta 10 naujų ir 4 recidyvo atvejai.
„Norėtųsi, kad išaiškinant ligą aktyviau dalyvautų gydytojai, bendruomenės slaugytojos, socialiniai darbuotojai“, –
pastebėjo pulmonologė.
Gydytoja pabrėžė, jog aktyvios suaugusiųjų tuberkuliozės profilaktikos rajone kaip ir nėra. Kalbėdama apie vaikų profilaktiką, E. Gaudiešienė negailėjo pastabų rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms. Jos nuomone, Plungės medikai nesilaiko sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriame yra keli punktai dėl tuberkuliozės profilaktikos. Daugmaž vykdomas įsakymas visiems septynmečiams atlikti tuberkulino mėginius, patikrinami ir kontaktą su sergančiais asmenimis turintys vaikai. Tačiau punktas, kuriame nurodoma, jog visi globos namuose gyvenantys vaikai turi būti patikrinti dėl tuberkuliozės, nevykdomas. Gydytojos teigimu, Plungės vaikų globos namų auklėtiniai prirašyti prie Plungės sveikatos centro.
Išgirdę tokią informaciją, komiteto nariai įpareigojo Savivaldybės gydytoją Orestą Gerulskienę surinkti informaciją ir paprašyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasiaiškinti, kodėl nedaroma tai, kas privaloma.
Su pakoregavimais trečią kartą į komitetą
Į komitetą trečią kartą grįžo klausimas dėl Plungės rajono savivaldybės dalyvavimo įgyvendinant Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtros 2015–2020 metų veiksmų planą. Europos regioninės plėtros 2015–2020 metų fondo lėšos rajonui – 679 727 eurai, apie 120 tūkst. eurų turi prisidėti Savivaldybė. Bendra suma – apie 800 tūkst. eurų.
Priminsime, kad liepos mėnesį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje siūlymas buvusį Narvaišių pagrindinės mokyklos pastatą pritaikyti socialiniam būstui palaikymo nesulaukė. O alternatyva nebuvo pateikta. Šį kartą ant posėdžiautojų stalo jau buvo du variantai ir darbų sąmatos.
Be Narvaišių mokyklos, socialiniams butams įrengti siūloma panaudoti ir Didvyčių mokyklos-darželio pastatą. Kaip sakė klausimą pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė, rekonstruojant minėtąsias patalpas Narvaišiuose būtų įruošti devyni 1 kambario ir aštuoni 2 kambarių butai. Juose galėtų apsigyventi maždaug 36 asmenys. Tiesa, šio pastato rekonstravimo ir pritaikymo socialiniam būstui preliminari darbų vertė – 803 863 eurai. „Šis projektas „suvalgytų“ visus pinigus“, – teigė Ž. Piepalienė.
Rekonstravus Didvyčių mokyklos-darželio patalpas būtų galima įrengti vieną 1 kambario, penkis 2 kambarių ir du 3 kambarių butus. Apsigyventi čia galėtų apie 40 asmenų. O preliminari darbų vertė – 506 155 eurai. Kaip pastebėjo komiteto nariai, lėšų ne tik užtektų, bet ir liktų. Tad pasiūlyta papildyti šį variantą tuo, kad už likusius pinigus dar bus nupirkta butų renovuotuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.
Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Ar posakis pasitvirtins šiuo atveju, paaiškės Savivaldybės tarybos posėdyje.