Nuo birželio pirmosios įsigaliojo nauja vaistų receptų išrašymo tvarka – kai gydytojas parašo tik bendrinį pavadinimą, o konkretų vaistą pasirinkti tenka pačiam pacientui. Esą taip bus skatinamas vaistų gamintojų konkurencingumas bei mažinamas galimas gydytojų suinteresuotumas skirti juos „šefuojančios“ firmos vaistų. Bet ar ši naujovė neturės neigiamos pusės? Paklausėme, ką mano Plungėje sutikti žmonės.
DAIVA, vaistininkė:
– Toks sveikatos apsaugos ministro įsakymas ir jį reikia vykdyti. Pacientams nuo to geriau tikrai nebus. Gal čia ir geri norai buvo, tačiau gyventojai nuo seno pratę, kad gydytojai skiria vaistus. Ir šiandien pacientai prašo vaistų, kuriuos ankščiau gydytojai skyrė, eksperimentuoja nebent pirmą kartą atėjusieji, ką tik pradėjusieji gydytis. Absurdas, kad patys gyventojai turi rinktis vaistus. Dažnas renkasi pigiausią prekę, tačiau nereiškia, kad veiksmingiausią. Ministrai, įvedę tokių naujovių, visą atsakomybę suverčia gydytojams ir vaistininkams, o patys sakosi padarę teigiamų pokyčių, kad atpigtų vaistai.
LIUDA, bedarbė:
– Mano nuomone, padaryta blogai. Juk dalis žmonių visai nesupras, kokius vaistus pasirinkti. Dirbantieji kompiuteriais gal ir susigaudys, bet kiti… Tam ir einame pas gydytoją, kad nustatytų ligą ir, parinkę vaistų, gydytų. Sunkmečiu žmonės rinksis tik pačius pigiausius vaistus. Paprastas žmogus žino populiariausius preparatus – analginą, citramoną, na, dar kokį tepalą, o jei reikia, tarkim, kepenis gydyti, – ir nebežinai. Jei pacientui iš seniau paskirti kokie vaistai, tada kiek geriau, gali tuos pačius pasirinkti.
STANISLOVAS, pensininkas:
– Girdėjau apie šią naujovę ir, mano nuomone, tai nėra geras dalykas. Nereikėtų patiems žmonėms palikti atsakomybės rinktis vaistus – juk kiekvienas negali išmanyti tokių dalykų. Tai turi daryti tos srities specialistai – gydytojai. Dažnas vaistus rinksis pagal žemiausią kainą, bet kiek tai sveikatos pridės, neaišku. Išeina tarsi katiną maiše pirktum.
DARIUS, fotografas:
– Manau, kai gydytojas skirdavo konkrečius vaistus, buvo geriau. Juk vaistininkas apie pacientą daug ko nežino, o šeimos gydytojas – taip: visą paciento ligos istoriją, kam alergiškas, kokius vaistus vartojo, ar šie tiko, ar ne. Tik gydytojai turėtų skirti vaistus. Tai elementaru – kaip daugybos lentelė. Jei žmogus atėjęs į vaistinę rinksis sau vaistus, tai užtruks mažiausiai pusvalandį. Įsivaizduojate, kokios susidarys eilės? Kita vertus, nežinia, ar jis išsirinks tikrai veiksmingiausius vaistus.
VIDA, pensininkė:
– Nesąmonė. Kas supranta apie mediciną, tas gali pasirinkti vaistus, o kuris neišmano, – ir nesugebės. O pigiausius pirkti kažin, ar apsimoka – ir pinigai išleisti, ir nieko nepadės, nepasveiksi. Gydytojui reikia palikti spręsti, kokių vaistų reikia, manau, jie geriau nusimano nei vaistininkai. Be to, gydytojas žino, kokiomis ligomis serga pacientas, gal serga trimis-keturiomis ligomis, ne viena. Nemanau, kad daktarai suinteresuoti skirti konkrečius preparatus, netikiu, kad jie būtų nesąžiningi.
NIJOLĖ, plungiškė:
– Ką ten pats gali pasirinkti – tik gydytojas turi išrašyti vaistus. Nemanau, kad naujovė gera. Žmonės rinksis pigesnius, bet kažin, ar efektyvius vaistus. Nors ir vaistininkais aš pasitikiu – jei nesunkus negalavimas, visada kreipiuosi tik į juos.
ADOMAS, farmacininkas:
– Šis pasikeitimas, manau, neigiamas. Pacientus gydo ne vaistininkai, o gydytojai. Vaistininkai, ko gero, skirs mažiausią priemoką turinčius vaistus, bet neaišku, ar sergančiajam jie bus tinkami. Tarkim, jei pacientui nuo kokių vaistų pasireikš šalutinis poveikis, atsakyti turės gydytojas, o ne vaistininkas, skyręs medikamentus. Ir tai problema. Už šią naująją receptų išrašymo tvarką teigiamai pasisakyti gali nebent Sveikatos apsaugos ministerija.
