Plungiškiai raginami keliauti tvariau

Siekiant mažinti oro taršą, gyventojai raginami labiau riboti judėjimą automobiliu ir rinktis aplinkai draugiškesnius keliavimo būdus.

Mažiau taršūs autobusai
Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys teigia, kad žmonių įpročių pakeitimas įmanomas tik turint aiškią ilgalaikę strategiją ir konkretų planą.
„Įgyvendinant darnaus judumo planą siekiama, kad iki 2030 metų Plungės mieste kelionių privačiais automobiliais dalis sumažėtų 12 proc. ir tiek pat padaugėtų kelionių viešuoju transportu ir dviračiais. Todėl Savivaldybė, priimdama sprendimus, planuodama ir projektuodama infrastruktūrą, skatina gyventojus judėti mieste nenaudojant taršių transporto priemonių“, – planais dalijasi Savivaldybės atstovas.
Šiuo metu Plungės autobusų parkas yra įsigijęs 11 „Euro 5“, „Euro 6“ išmetamųjų teršalų standartus atitinkančių mažiau taršių autobusų. Ketinama įsigyti dar du analogiškus standartus atitinkančius mažiau taršius autobusus.
„Keleivių patogumui visame viešajame transporte įrengtas nemokamas belaidis interneto ryšys. Nuo 2022 metų vasario Plungėje pradėjo veikti nauja autobusų stotis. Bus įdiegta ir elektroninė keleivių informavimo sistema. Plungės mieste ir rajone keleiviai vežami nemokamu viešuoju transportu, taip regiono gyventojai skatinami atsisakyti nuosavo automobilio ir keliauti tvariai“, –
padėtį apibūdina
Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Petkuvienė.
Pasak Savivaldybės atstovės, autobusų maršrutai sudaryti taip, kad būtų patogu pasiekti gydymo ir mokymo įstaigas, miesto centrą. Viešojo transporto tikslas – sudaryti žmonėms, gyvenantiems ne tik mieste, bet ir priemiestyje, palankias sąlygas keliauti: šiam tikslui organizuojama 16 priemiestinių autobusų maršrutų. Rengiant ar tikslinant jų grafikus, atsižvelgiama į moksleivių, darbuotojų, užmiestyje gyvenančių gyventojų poreikius, stengiamasi viešąjį transportą padaryti patrauklų ir prieinamą visoms gyventojų grupėms.
Sąlygos važiuoti dviračiu vis gerėja
Per artimiausius metus Plungėje ketinama įrengti 6 kilometrų ilgio dviračių taką, kuris sujungs objektus, esančius Žemaitijos, Dariaus ir Girėno, Stoties ir Birutės gatvėse. Pasak Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovės Daivos Zablockienės, įgyvendinus šiuo metu vykdomus projektus susisiekimas dviračiais bus tikrai labai patogus ir naudingas, nes žmonės jau dabar intensyviai naudojasi esamais dviračių ir pėsčiųjų takais.
„Prieš dešimtmetį, kai biuras dar tik kūrėsi, situacija buvo prastesnė. Dabar žmonės patys ieško informacijos, kaip galėtų judėti daugiau. Kartais minėdami Europos judumo savaitę paskelbiame konkursą, duodame žmonėms žingsniamačius ir jie eina – kas į darbą, kas pasivaikščioti. Kai atsiunčia informaciją apie nueitus žingsnius, susumavę laikotarpio pasiekimus, skelbiame nugalėtojus ir įteikiame simbolinius apdovanojimus“, – gerėjančia situacija džiaugiasi D. Zablockienė.
Vaikščioti pėsčiomis įkvepia teigiamas pavyzdys
„Į darbą vaikštau pėsčiomis – iki jo nuo namų tėra 600 metrų, bet per dieną iš viso nueinu 15–30 kilometrų. Norisi vaikščioti bet kokiu oru. Jau pusketvirtų metų kiekvieną dieną vaikštau pėsčiomis, nors ir šlapias pareinu, turiu bent kiek nors pavaikščioti. Į parduotuvę žmona važiuoja automobiliu, aš tiesiu taikymu einu pėstute, ten ir susitinkame. Kol ji nuvažiuoja ir pasistato automobilį, aš jau būnu nuėjęs prie parduotuvės“, –
pasakoja plungiškis Kostas Jonušas.
Tokį keliavimo būdą pašnekovą paskatino pasirinkti sveikatos problemos. Jis pasakoja, kad dėl stuburo išvaržų nuvažiavęs į Palangą negalėdavo net pereiti J. Basanavičiaus gatve.
„Skausmai būdavo lyg su adatomis kas badytų. Nuolat turėdavau leistis vaistus, važinėti į reabilitaciją. Viena gydytoja patarė pamėginti pavaikščioti. Ir užsikabinau. Jau dveji metai nebereikia jokios reabilitacijos. Pradėjęs vaikščioti netekau 13 kilogramų, jaučiuosi 15 metų atjaunėjęs. Raginu ir kitus į darbą ir iš jo keliauti pėsčiomis“, – kviečia K. Jonušas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. Nr. I-69