Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija lapkričio 24 dieną galutine ir neskundžiama nutartimi patenkino prokuroro Rolando Jurkevičiaus prašymą atmesti už vilniečio verslininko Dariaus Vaisėtos nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti kitą asmenį nuteistųjų – plungiškio Manto Adomavičiaus ir jo sėbrų Lauryno Drūteikos ir Romano Mironiuko – kasacinius skundus. Ketvirtos nuteistosios Monikos Elenbergaitės skundas tenkintas tik iš dalies. Žmogžudystės bendrininkai prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ir sušvelninti skirtas bausmes.
Skaitytojams priminsime, kad M. Adomavičius kartu su bendrininkais 2009 metų birželį netoli sostinės įvykdė žiaurų, iš anksto suplanuotą nusikaltimą – nužudė 40-metį verslininką D. Vaisėtą. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendį paskelbė 2012-ųjų gruodį.
Vilniaus apygardos teismas buvo konstatavęs, kad pagrindinį vaidmenį nužudant D. Vaisėtą atliko M. Adomavičius. Plungiškiui skirta devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Jo gyvenimo draugei ir pagrindinei talkininkei M. Elenbergaitei kalėti paskirta septyniolika metų. Kitiems dviem bendrininkams – R. Mironiukui ir L. Drūteikai – atitinkamai aštuoniolika ir šešiolika metų. D. Vaisėtos namą apvogusiems Dovydui Našlėnui ir Lukui Blinovui buvo skirtos trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Toks nuosprendis netenkino nei nuteistųjų, nei nužudyto verslininko D. Vaisėtos tėvo. Pastarasis Lietuvos apeliacinio teismo prašė perkvalifikuoti nužudymą į itin žiaurų, o nusikaltėlius įkalinti iki gyvos galvos. Nuteistieji prašė jiems skirtas bausmes, kurios esančios per griežtos, sušvelninti. Apeliacinis teismas proceso dalyvių skundus nagrinėjo ketverius metus, nuosprendis paskelbtas 2016-ųjų gruodį. Konstatuota, kad nužudymas itin žiaurus, tačiau Vilniaus apygardos teismo paskirtos bausmės nepakeistos.
Siekdami trumpesnių laisvės atėmimo bausmių, nuteistieji kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, pateikdami jam kasacinius skundus. Tačiau teismas tenkino prokuroro prašymą ir M. Adomavičiaus, L. Drūteikos ir R. Mironiuko skundus atmetė. M. Elenbergaitės kasacinis skundas tenkintas iš dalies. Pastaroji jame teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl nužudymo itin žiauriai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad M. Elenbergaitė tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvybę (nes tuo metu sėdėjo mašinoje), tačiau nepanaikino jos atsakomybės už dalyvavimą organizuotoje grupėje nužudant bejėgiškos būklės žmogų iš savanaudiškų paskatų. Nė vienam iš nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės nesušvelnintos.
Teismas pripažino, kad bendrovės „Pro Lux“ direktoriaus D. Vaisėtos nužudymą organizavo M. Adomavičius, jam padėjo gyvenimo draugė, toje pačioje įmonėje rinkodaros administratore dirbusi ir vadovo dėmesį pelniusi M. Elenbergaitė. Ji rinko informaciją apie verslininko turimą turtą, asmenines ir įmonės sąskaitas bankuose, domėjosi, kada jis išvyksta iš namų ir kada grįžta.
Sutartą dieną – 2009 metų birželio 10-ąją – M. Elenbergaitė atviliojo D. Vaisėtą į nužudymo vietą – į netoli Vilniaus esančią apleistą fermą. Ten verslininko laukė M. Adomavičius, R. Mironiukas ir L. Drūteika. Jie į D. Vaisėtą paleido keturis šūvius, vėliau jo galvą dar trankė akmeniu. Aukos kūnas buvo įmestas į iš anksto paruoštą duobę ir užpiltas trąšomis. Prieš tai paimtas jo laikrodis, žiedas, mobilusis telefonas.
Iškart po nusikaltimo, pasinaudodami D. Vaisėtos banko kortelėmis, nusikaltėliai suskubo leisti jo pinigus: ėmė juos iš bankomatų, atsiskaitinėjo už prekes. Pasinaudojant nužudytojo asmens tapatybės kortele ir R. Mironiuko panašumu į D. Vaisėtą, norėta pasisavinti dar daugiau jo asmeninėse ir įmonės sąskaitose esančių lėšų, tačiau to padaryti R. Adomavičiui ir jo sėbrams nepavyko. Be to, buvo apvogtas verslininko namas: pagrobti laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai, ginklai, kurių bendra vertė – 110 tūkstančių litų. Šį nusikaltimą įvykdė D. Našlėnas ir L. Blinovas.
Tiriant nusikaltimą nustatyta, kad R. Adomavičius, M. Elenbergaitė ir jų bendrininkai buvo nusižiūrėję dar vieną auką – kitą turtingą Vilniaus verslininką, tačiau pasikėsinti į jį gaujai nebepavyko.
Priminsime, kad M. Adomavičius vaikystėje pats buvo tapęs sunkaus nusikaltimo auka – 2001-aisiais, būdamas dvylikos metų, jis buvo paimtas įkaitu. Iš jo tėvų, dirbusių gydytojais, nusikaltėliai reikalavo 10 000 JAV dolerių išpirkos. Praėjus dienai po pagrobimo, berniukas rastas apleistame pastate netoli Vėžaičių.
19 metų – tai pusė gyvenimo.