Kasmet, paskutinįjį rugpjūčio šeštadienį, Plungiškių draugijos nariai renkasi į sueigą, kuri sutampa su šios organizacijos rengiamo Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymo iškilmėmis. Prieš keturiolika metų atkurta, Plungėje gimusius, gyvenusius ar gyvenančius nusipelniusius kraštiečius vienijanti draugija į sueigą rinkosi ir rugpjūčio 26-ąją. Aptarta, kas nuveikta nuo festivalio iki festivalio, kokie darbai laukia ateityje.
Sveikindamas atvykusiuosius Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus sakė: „Sveiki sugrįžę į Plungę. Manau, visi jaučiamės džiugūs ir pakylėti, juolab šiandien dar – ir Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymas.“
Jau dvylika metų ši
organizacija savo veiklos metus skaičiuoja nuo festivalio iki festivalio. Apžvelgiant, kas nuveikta per praėjusįjį laikotarpį, pirmiausia pasidžiaugta, kad Plungės garbės piliečiams iškiliems menininkams Genovaitei Žiobakienei, Juozui Domarkui ir Stasiui Domarkui, Žemaičių dailės muziejaus direktoriui Alvidui Bakanauskui pavyko suorganizuoti 12-ąjį festivalį. Kitas didelis darbas – kad Plungėje vėl buvo surengta Kauno medikų diena. Atvykę profesoriai, akademikai ne tik dalijosi patirtimi su
vietiniais gydytojais, konsultavo pacientus, bet ir susitiko su moksleiviais, kurių planuose – mediko darbas.
Plungiškių draugija visus metus triūsė siekdama įgyvendinti sumanymą Mykolo Oginskio dvaro parke pastatyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paminklą. „Surengėme kokius penkis pasitarimus, dviejuose iš jų dalyvavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Visur į priekį stūmėme profesorių J. Domarką – kaip autoritetą, kuriam niekas nedrįstų prieštarauti. Mūsų triūsas davė rezultatą – vakar parke buvo pastatytas skulptorės profesorės Dalios Matulaitės sukurto paminklo maketas. Pamatę jį, ne vienas patyrė ypatingą jaudulį. Net komisija, kurią buvo sudariusi D. Varnaitė, liko be amo“, –
kalbėjo L. Skierus.
Pasak draugijos prezidento, maketas jau yra – jis originalaus dydžio ir spalvos, tad beliko imtis techninio ir kūrybinio darbo. Tikėtina, kad kitais metais, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Plungė paminklą, skirtą M. K. Čiurlioniui, jau turės. Tiesa, anksčiau planuota, kad skulptūra bus bronzinė, tam ir tona šio lydinio buvo nupirkta, bet nuspręsta naudoti akmenį. „Taigi bronzos yra, galime galvoti apie dar vieną paminklą“, – juokavo L. Skierus.
Pasisakyti buvo pakviesta ir paminklo autorė – prof. D. Matulaitė. „Man tai buvo lyg sapnas: paskambino A. Bakanauskas ir savo gražiu balsu paklausė, ar nesutikčiau kurti M. K. Čiurlionio paminklo. Iškart prisiminiau parodą šiuose rūmuose. Tai buvo prieš kokius 20 metų. Tada, išėjusi iš parodos ir atsisėdusi prie rūmų, sukūriau eilėraštį apie Plungę ir šį dailininką ir kompozitorių. Po tiek laiko – skambutis ir prašymas tapti M. K. Čiurlionio paminklo autore“, – įspūdžiais dalijosi menininkė.
Skulptorė sakė svarsčiusi, kurį variantą rinktis: kurti paties M. K. Čiurlionio – mąstančio arba grojančio – skulptūrą ar remtis į jo kūrybą. „Pasirinkau antrąjį, konkrečiai – jo paveikslą „Karalių pasaka“. Dar pamaniau, kad prie Čiurlionio tiktų čiurlenantis vanduo. Taip ir bus – per skulptūrą tekės vanduo. Medžiaga – šio dailininko kūrybos koloritą primenantis žalias granitas iš Suomijos ir Pietų Afrikos. Dar būtų puiku, jei prie paminklo būtų mygtukas, kurį paspaudus grotų Čiurlionio muzika“, – apie savo kūrinį pasakojo D. Matulaitė.
Kalbėta ir apie kitus Plungiškių draugijos reikalus. Pasidžiaugta, kad veikla iš realios perkelta ir į virtualią erdvę – organizacija jau turi savo interneto svetainę ir „Facebook“ profilį. Taip pat prisimintas vienas iš Oginskių dvaro statinių – Advokato namelis, kurį draugija norėtų atnaujinti ir pritaikyti savo veiklai. Kilo minčių dėl Plungės kultūros centro organizuojamo Petro Vyšniausko jaunųjų saksofonininkų konkurso – prie jo rengimo galėtų prisidėti ir minėtoji organizacija.
Plungiškių draugijos viceprezidentė G. Žiobakienė pristatė asmenis, norinčius įsilieti į jų gretas. Prašymus pateikė Kalifornijoje (JAV) gyvenanti Milda Pakalniškytė-Landienė ir „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys. Abu jie priimti į draugiją.
Atlikta ir dar viena svarbi misija – neseniai praėjusio 60-mečio proga pasveikintas Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus.
Prof. Gintaras Končius turėjo pasiūlymą dėl Mykolo Oginskio festivalio. Šio draugijos nario nuomone, reikia ką nors daryti, kad į koncertus patekti norintys žmonės tai padaryti galėtų oriai, o ne stumdydamiesi prie durų, grumdamiesi dėl kėdžių. Problemą išspręsti padėtų bilietai. „Žmones atbaido grumtynės prie durų. Visi, su kuriais kalbėjau, sutiktų, kad būtų įvesti, tarkim, 10 eurų kainuojantys bilietai. Tada ir festivalis pajamų turėtų, ir kultūra jaustųsi. Be to, sėdintys vyrai labai nesmagiai jaučiasi, kai aplink daug stovinčių moterų“, – mintimis dalijosi profesorius.
Anot L. Skieraus, ši problema gvildenama jau kelioliktą kartą, bet vis pasiliekama prie nuostatos, kad festivalis plungiškiams turi būti nemokamas.
Išsakyta ir daugiau pasiūlymų. Briuselyje daug laiko praleidžiantis plungiškis Gintaras Morkis kalbėjo, kad iš Plungės kilusių žmonių esama daug kur – yra dirbančių prezidentūroje, Seime, ministerijose, diplomatinėse tarnybose, įvairiose valstybinėse įstaigose ir organizacijose užsienyje. Tad būtų galima pagalvoti apie tai, kad į mūsų miestą galima kviesti ne tik medikus, bet ir kitų profesijų atstovus, kurie čia surengtų susitikimus su gyventojais ar jaunimu, supažindintų su savo veikla. „Aš, kur pasisuku, visur plungiškių sutinku. Jau daug esu jų „pririnkęs“. Ir galvojame, kuo Plungiškių draugijai tai galėtų būti naudinga“, – dėstė G. Morkis.
Draugijos narys Eugenijus Bunka siūlė įamžinti geležinkelio per Plungę atsiradimo 85-metį, kuris bus minimas kitais metais. Plungės garbės pilietis garsus saksofonininkas P. Vyšniauskas ragino pagelbėti susirgusiam kompozitoriui, taip pat Plungės garbės piliečiui Andriui Kulikauskui.
Po sueigos Plungiškių draugijos nariai nuėjo apžiūrėti M. K. Čiurlionio paminklo maketo, stovinčio parke, prie tako, vedančio nuo rūmų link stadiono. Daugelis liko sužavėti. O dar puikiau bus, kai dabartinę medžiagą pakeis granitas ir kone per visą skulptūrą čiurlens vanduo.
Labai pritariu gerb.G.Končiui. Festivaliai – kultūra be pagarbos žiūrovui.