Kasmet, kai Plungėje iškilmingai nuskamba Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio pirmieji akordai, tą pačią dieną į tradicinę sueigą renkasi Plungiškių draugijos nariai. Draugija kaip viena pagrindinių festivalio iniciatorių ir rengėjų saviškius kviečia pabūti bendrystėje, o kartu ir padiskutuoti aktualiais jai ir visai Plungei klausimais. Juk šios organizacijos narius jungia vienas bendras tikslas – daryti naudingus darbus gimtajam kraštui. Tradiciškai Plungiškių draugijos sueiga vyksta Mykolo Oginskio rūmuose – aplinkoje, kurioje daugiausia skleidžiasi festivalio muzikiniai šedevrai.
Į rūmų menę susirinkusius Plungiškių draugijos narius pirmiausia pasveikino Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Muziejus, kaip žinome, taip pat yra vienas pagrindinių Mykolo Oginskio festivalio organizatorių.
Tuo, kad bendraminčiai vėl susirinko draugėn, džiaugėsi ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus. Sveikindamas kolegas jis pažymėjo, jog ši sueigos tradicija rodo, kad tęstinumas tikrai bus ir draugija tik stiprės savo darbais, savo sudėtimi.
L. Skierus apgailestavo, kad šiais metais nepavyko surengti draugijos susirinkimo Vilniuje. „Mums būdavo įprasta rinktis du kartus per metus. Vienas susitikimas vykdavo Vilniuje. Bet gyvename sudėtingesniu laikotarpiu, karas Ukrainoje… Tačiau gyvenimas nenutrūksta, reikia kurti, tęsti pradėtus darbus. Per laiką išsigrynina tai, kas ir turi būti. Mūsų, Plungiškių draugijos, veikla yra susijusi su gražiais dalykais“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, jog be galo malonu žinoti, kad Plungiškių draugijoje yra žmonės, kurie tikrai nori čia būti, kuriems brangus Plungės kraštas: „Nė vienas nėra verčiamas nieko daryti, nieko iš draugijos narių nereikalaujame.“
Draugijos vadovas akcentavo, jog jų didžiausias darbas yra būtent Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Jis šiemet jau sulaukė „pilnametystės“ – vyksta 18-ąjį kartą.
„Festivalis bus tikrai gražus. Juozas Domarkas sudėliojo išties puikią programą. Visą mėnesį galėsime džiaugtis koncertais, kitais renginiais, tarp kurių – ir Plungės bažnyčios 90 metų konsekracijos sukaktis“, – paminėjo L. Skierus. Taip pat jis pasidžiaugė, kad kai kurių draugijos narių iniciatyva ir asmeninėmis lėšomis Plungės bažnyčioje buvo atlikti reikalingi remonto darbai: „Parėmus Bronislovo Lubio dukrai Jūratei Žadeikienei su šeima suremontuotos išorės durys, Juozui Pundziui – dešinysis šoninis altorius. Restauratorius iš Pakutuvėnų sutvarkė dešinįjį altorių taip pat remiamas Juozo. Kairysis altorius mūsų šeimos lėšomis sutvarkytas, dabar sakykla tvarkoma.“
L. Skierus informavo ir apie situaciją dėl Bronislovo Lubio atminimo įamžinimo. Kaip žinome, siūlymas statyti skulptūrą M. Oginskio parke sulaukė įvairių vertinimų. Plungiškių draugija tikėjosi, jog jau per šį festivalį įvyks šio paminklo atidarymo renginys. Deja.
„Viskas būtų įvykę labai greitai ir profesionaliai, jei valdininkai nebūtų stabdę šio proceso sėdėdami Vilniuje, taip pat ir patys plungiškiai… Nepaisant to, darbai juda. Meninė skulptūros dalis jau pabaigta, vietos paruošimo projektas padarytas, statybos leidimas gautas, pirkimas turėtų įvykti rugsėjo 15 dieną. Manome, kad viskas bus padaryta ir kažkur spalio pabaigoje turėsime gražią šventę, kuri liudys didelio žmogaus indėlio Plungei prisiminimą“, – kalbėjo draugijos vadovas.
Kaip ir per kiekvieną sueigą dar prieš pradedant susitikimą su kolegomis, į posėdį renkasi Plungiškių draugijos valdybos nariai. Ką aptarti jie turėjo ir šį kartą. L. Skierus pristatė pagrindinius dalykus, kuriais buvo diskutuota valdybos susirinkime. Trumpai informuota, kad jau galvojama apie ateitį. Kai po dvejų metų vyks 20-asis Mykolo Oginskio festivalis, šis jubiliejinis renginys sutaps su 150-osiomis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metinėmis. Plungiškių draugijos valdyba sutarė, jog ta proga bus išleistas festivalio istorijos leidinys, susietas ir su šiuo kompozitoriumi, kuris yra glaudžiai susijęs ir su Plungės kraštu.
Taip pat draugija inicijuos, jog būtų skirtas tinkamas dėmesys vadinamojo M. K. Čiurlionio namo Plungėje išsaugojimui: kreipsis į Plungės rajono savivaldybę ir Kultūros ministeriją dėl šio pastato „įpaminklinimo“.
Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė per sueigą pagarsino, jog sulaukta keleto paraiškų dėl stojimo į draugiją. Taigi organizacija pasipildė keletu asmenybių. Draugijos nariais pakviesti tapti Mindaugas Silkauskas, Romas Silkauskas, Sonata Mačiulskytė, Asta Vyšniauskaitė-Bieliauskienė, Gediminas Sagatys, Dalia Uščinienė, Asta Sirtautienė, Vaida Lūžaitė.
Pasidalyta ir dar viena gera žinia. Plungiškių draugijos planuose yra turėti savo būstinę Advokato namelyje, kuriame visų lauks ir reikalingą informaciją, susijusią su draugija, jos darbais ir kt., čia atėjusiems suteiks visiems puikiai pažįstama buvusi Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. „Turėsime žmogų komunikacijai palaikyti. Violetos pristatyti nereikia, jos pilna Plungėje“, – sveikindamas V. Skierienę pabrėžė L. Skierus.
Sueiga tęsėsi išklausant M. Silkausko pranešimą apie NATO vaidmenį vertinant mūsų šalies saugumo situaciją, apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, prie kurio organizavimo pačiam pranešėjui teko prisidėti, apie Ukrainos galimybes įsilieti į šį aljansą. M. Silkauskas – plungiškis, šiuo metu dirbantis Užsienio reikalų ministerijoje, neseniai ėjo Lietuvos ambasadoriaus prie NATO Deivydo Matulionio pavaduotojo pareigas.
„Kaip galima nesididžiuoti, kad Plungės žemė išaugina tokius valstybininkus?“ – dėkodama M. Silkauskui už įdomų pranešimą sakė G. Žiobakienė.
Daug gražių padėkos žodžių išsakyta Mykolo Oginskio festivalio meno vadovui J. Domarkui, A. Bakanauskui už didelį indėlį į organizacinius festivalio ir Plungiškių draugijos sueigos darbus.
Savo įžvalgomis su kolegomis sueigoje dalijosi ir kiti Plungiškių draugijos nariai. Rimantas Benetis kalbėjo apie Kauno klinikų medikų vizitų Plungėje tradicijos sėkmę, gyrė Plungės ligoninės darbą ir jos galimybes išlikti aktyvaus gydymo ligoninių žemėlapyje. Rimantas Vaitkus kvietė kolegas generuoti idėjas, susijusias su švietimu. Tuo, kad Plungiškių draugija yra dinamiška, džiaugėsi Seimo narys Jurgis Razma. „Sėkmės įveikiant ambicingus planus ateityje“, – linkėjo politikas bendraminčiams. Gintaras Končius kvietė pamąstyti apie specialaus fondo, skirto paremti gabius mokinius ir jaunus žmones, įkūrimą. „Gal mūsų draugija galėtų būti to iniciatorė…“ – svarstė jis. Taigi ateities planų Plungiškių draugija tikrai turi.
