Gegužės 12 dieną Lietuvos piliečiai rinkosi prie balsadėžių ir sprendė, kas jų šalį valdys ateinančius penkerius metus. Tiesa, nė vienam kandidatui užimti Prezidento posto iš pirmo karto nepavyko, tad po poros savaičių laukia antrasis rinkimų turas. Kartu su šalies vadovo rinkimais vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Kokie rinkimų rezultatai Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse?
Prezidento rinkimai
Remiantis pirmadienio ryte Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktais duomenimis, Prezidento rinkimuose dalyvavo 59,28 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų. Plungės rajone – 57,57 proc. arba 16 023 iš 27 833. Galima sakyti, kad mūsų rajono žmonės buvo tvirtai apsisprendę, ką norėtų matyti valstybės vadovo poste, nes negaliojančių biuletenių suskaičiuota vos 101 (0,63 proc.).
Aktyviausi šalies vadovo rinkimuose buvo Didvyčių rinkimų apylinkės rinkėjai. Čia prie balsadėžių susirinko net 65,57 proc. rinkėjų. Daugiau nei 60 proc. rinkėjų atėjo ir šiose rinkimų apylinkėse: V. Mačernio (62,93 proc.), A. Jucio (62,10 proc.), Laisvės (61,39 proc.), Senamiesčio (60,48 proc.). Pasyviausi – karklėniškiai. Čia savo balsą atidavė 44,60 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų.
Jau žinoma, kad antrajame ture susikaus Gitanas Nausėda (44,46 proc.) ir Ingrida Šimonytė (20,02 proc.). Toliau rikiuojasi Ignas Vėgėlė (12,47 proc.), Remigijus Žemaitaitis (9,33 proc.), Eduardas Vaitkus (7,39 proc.), Dainius Žalimas (3,58 proc.), Andrius Mazuronis (1,39 proc.) ir Giedrimas Jeglinskas (1,37 proc.).
Įdomu tai, jei būtų skaičiuojami tik mūsų rajono gyventojų balsai, antro Prezidento rinkimų turo būtų nereikėję. Perrinkimo siekiantį dabartinį šalies vadovą palaikė 52,16 proc. rinkėjų.
Toliau plungiškių pasirinkime rikiuojasi R. Žemaitaitis su 14,59 proc., I. Vėgėlė – 13,30 proc., I. Šimonytė – 10,58 proc., E. Vaitkus – 5,48 proc., D. Žalimas – 2,28 proc., G. Jeglinskas – 0,82 proc., A. Mazuronis – 0,79 proc. (proc. nuo galiojančių biuletenių – aut. past.).
Pažiūrėkime, kokiose apylinkėse populiarumo sulaukė antro turo dalyviai G. Nausėda ir I. Šimonytė. G. Nausėda didžiausio palaikymo – net 64,74 proc. – sulaukė Grumblių rinkimų apylinkėje, mažiausiai – 44,93 proc. – Staneliuose. Beje, šis kandidatas beveik visose rajono rinkimų apylinkėse, išskyrus Dariaus ir Girėno, Senamiesčio, Glaudžių, Žlibinų, Žemaičių Kalvarijos, Karklėnų ir jau minėtos Stanelių, surinko daugiau nei 50 proc. balsų (Plungės rajono rinkimų apygardoje yra 28 rinkimų apylinkės – aut. past.)
I. Šimonytę labiausiai palaikė Platelių rinkimų apylinkės rinkėjai, už ją atidavę 16,69 proc. balsų. Vienintelė kandidatė moteris mažiausiai – 3,66 proc. – palaikymo sulaukė iš kantautiškių.
Jei būtų plungiškių rinkėjų valia, su G. Nausėda antrame ture varžytųsi R. Žemaitaitis. Šis kandidatas populiariausias Kontaučių rinkimų apylinkėje. Čia už jį atiduota 24,80 proc. balsų. Daugiau nei 20 proc. balsų už R. Žemaitaitį atiduota Karklėnuose, Žlibinuose bei Šateikiuose. Mažiausiai už šį kandidatą į Prezidentus balsavo V. Mačernio rinkimų apylinkės rinkėjų – 9,71 proc.
Rietavo rinkimų apygardoje populiariausi Gitanas Nausėda ir Remigijus Žemaitaitis
Rinkimuose dalyvavo 57,70 proc. balsavimo teisę turinčių Rietavo savivaldybės gyventojų. Aktyviausiai savo valią pareiškė Daugėdų rinkimų apylinkei priskirti rinkėjai – 66,43 proc. Sauslaukio rinkimų apylinkėje aktyvumas siekė 61,96 proc. Pasyviausiai balsuota Tveruose – 46,81 proc. ir Labardžiuose – 52,23 proc. Didžiausią elektoratą Rietavo rinkimų apygardoje turi pareigas einantis Prezidentas Gitanas Nausėda. Už šį kandidatą paduota 49,35 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Remigijus Žemaitaitis gavo 19,02 proc., Ignas Vėgėlė – 11,02 proc. balsų. Toliau rikiuojasi Ingrida Šimonytė (10,80 proc.), Eduardas Vaitkus (5,06 proc.), Dainius Žalimas (2,15 proc.), Andrius Mazuronis (1,64 proc.), Giedrimas Jeglinskas (0,96 proc.).
Kandidatas Remigijus Žemaitaitis didžiausio palaikymo sulaukė Pelaičiuose ( 28,89 proc.) ir Labardžiuose (27,91 proc.). Už G. Nausėdą labiausiai balsuota Medingėnuose, kur šiam kandidatui į Prezidentus atiteko net 61,24 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių.
Rietavo apygardos rinkimų apylinkėse negaliojančiais pripažinta tik 12 biuletenių, kas sudaro 0,34 proc.
Kaip minėta, vėl prie balsadėžių rinkėjai bus kviečiami po dviejų savaičių: tada numatytas antrasis Prezidento rinkimų turas.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės
Kaip ir minėta, kartu su pirmuoju Prezidento rinkimų turu vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo (dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo).
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko. Remiantis VRK pateiktais duomenimis, jame dalyvavo 58,96 proc. rinkėjų. Tiesa, kad Konstitucijos pakeitimai galėtų įvykti, pasakyti „taip“ taip pat turėjo daugiau nei 50 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Visgi rinkėjų, pasisakančių už dvigubą pilietybę, pritrūko. Pagal VRK pateiktus duomenis, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, pasisakė tik 74,13 proc. rinkėjų (proc. nuo galiojančių biuletenių – aut. past.). Nors pritariančiųjų skaičius didelis, tačiau tam, kad daugybinė pilietybė būtų įteisinta, pagal esamą rinkėjų aktyvumą kone visi jie turėjo pasisakyti „už“.
Plungės rajono gyventojų aktyvumas šiame referendume – 56,96 proc. Kaip ir Prezidento rinkimuose, taip ir referendume dėl dvigubos pilietybės aktyviausi buvo Didvyčių rinkimų apylinkės rinkėjai (64,81 proc.). Mažiausiai referendumu domėjosi karklėniškiai (43,73 proc.). Mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių asmenų į referendumą mūsų rajone, be Karklėnų rinkimų apylinkės, dar susirinko Žemaičių Kalvarijos ir Alsėdžių rinkimų apylinkėse. Kitur aktyvumas buvo didesnis. Kaip ir visoje Lietuvoje, dalyvavusieji referendume rajono gyventojai pasisakė už dvigubą pilietybę – 73,16 proc. rinkėjų (nuo galiojančių biuletenių). Labiausiai pilietybės išsaugojimą palaikė Narvaišių (79,64 proc.), rinkimų apylinkės rinkėjai. Daugiausia pasisakiusių prieš dvigubą pilietybę – Stanelių rinkimų apylinkėje (35,21 proc.).
Labiausiai pilietybės išsaugojimui pritarė daugėdiškiai
Referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo savo nuomonę išreiškė 56,92 proc. rinkimų teisę turinčių Rietavo savivaldybės gyventojų. Negaliojančiais pripažinti 87 biuleteniai (2,48 proc.).
Referendumą dėl dvigubos pilietybės palaikė 71,99 proc. dalyvavusių rinkėjų, prieš balsavo 25,53 proc. rinkėjų.
Daugiausiai dvigubos pilietybės šalininkų yra Daugėduose. Šioje apylinkėje „taip“ balsavo net 74,47 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių. Mažiausiai (69,45 proc.) Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė Sauslaukio rinkimų apylinkės rinkėjai.
